Toks kompleksinis planas parengtas pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų
Berlynas pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų parengė naują kompleksinį šalies gynybos planą galimo karinio pavojaus atvejui, remdamasi Vokietijos gynybos ministerija informuoja MDR. Projektas skirtas Rusijos atgrasymui bei galimo sabotažo prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą, kibernetinių atakų ir dezinformacijos užkardymui.
Portalo duomenimis, parengtą dokumentą, kurį puošia žyma „slapta“, sudaro daugiau negu 100 puslapių. Jį planuojama aptarti sausio 31 d. Berlyne vyksiančiame simpoziume, kuriame dalyvaus pilietinės gynybos ekspertai, policijos, energetinio bei logistikos sektorių atstovai, mokslininkai ir sąjungininkai iš NATO šalių. Galutinai planą tikimasi suderinti iki kovo pabaigos.
Pasak Bundesvero teritorinės vadovybės vado Andre Bodemano (André Bodemann), projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į bendrą šiandienos situaciją tiek Europoje, tiek ir pačioje Vokietijoje. Jis pažymėjo, kad planavimas yra gynybinio tipo ir pagrindinis jo tikslas – užkirsti kelią galimam kariniam konfliktui.
MDR teigimu, šiuo metu Vokietija yra ne priešakinėse fronto linijose, o „užnugaryje“. Tai lemia, kad Šiaurės Vokietijos lygumoje niekas nesirengia tankų mūšiams arba rusų desantininkų išsilaipinimui, pabrėžė A.Bodemanas. Kalbėdamas apie kryptis, kurioms skiriama daugiausia dėmesio, jis įvardino kritiškai svarbių objektų apsaugą nuo tiesioginį balistinių raketų smūgių, kibernetinių atakų prieš energetinius šalies objektus užkardymą ir kovą su visuomenės dezinformacija.
Vis garsiau kalbama apie galimą Rusijos ir Vakarų susidūrimą
Sausio viduryje leidinys „Bild“, remdamasis slaptu Bundesvero dokumentu, rašė apie galimą scenarijų, pagal kurį Rusiją rytinį NATO flangą gali užpulti 2025 metais.
Leidinio turima informacija, eskalacija, jeigu Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje bus sėkmingas, gali prasidėti jau 2024 m. vasarį. Slaptuose dokumentuose esą rašoma, kad tokiu atveju Aljansas į rytinį flangą permestų 300 tūkst. karių. Labiausiai tikėtina atakos vieta „Bild“ įvardina Lietuvą su Lenkija jungiantį ir Baltarusiją nuo Kaliningrado atskiriantį Suvalkų koridorių. Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos karybos specialistai.
Komentuodamas minėtą informaciją, Vokietijos ambasadorius Maskvoje (vokiečiai savo amabsadoriaus iš Rusijos neatšaukė) Aleksandras Grafas Lambsdorfas (Alexander Graf Lambsdorff ) pareiškė, kad tiesioginis Rusijos ir NATO narių susidūrimas – mažai tikėtinas, tačiau gynybinės šalių institucijos svarsto įvairius scenarijus.
„„Bild“ toks leidinys, kuriame pasirodančią informaciją reikėtų vertinti atsargiai. Čia svarbu tai, kad kalbama apie dokumentą, kuriame esą aptariami įvairūs scenarijai, tačiau aš pats jo nesu matęs. Bet tai yra būtent tas, ką visuomet veikia visos gynybinės institucijos, įskaitant ir Maskvoje veikiančią Rusijos gynybos ministeriją“, – patikslino diplomatas.
Jis nurodė, kad tokia informacija visuomet lieka žinybų viduje, o tais atvejais, jeigu ji patenka į žurnalistų rankas, tai sukelia nerimą ir verčia žmones nervintis.
„Visgi noriu pabrėžti, kad analizuojami scenarijai yra gynybinio pobūdžio. Tai yra, kaip reikėtų reaguoti NATO šalims, jeigu iš Rusijos pusės būtų sulaukta eskalacijos“, – sakė A.G. Lambsdorfas.
Galiausiai diplomatas pareiškė, kad nežino iš kur žurnalistai gavo dokumentą kuriuo esą remiasi ir ar iš tikro jis toks egzistuoja.
„Visgi tikėtina, kad jis toks yra, nes kitaip leidinys nebūtų apie tai rašęs. Bet jame pateikiami labai hipoteiniai, teoriniai scenarijai ir mes netikime, kad taip gali nutikti“, – apibendrino jis.
Per artimiausius 5-8 metus siekiama pilnai pasiruošti galimam karo scenarijui
Sausio 23 d. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Pistorius) pareiškė, kad jo šalis privalo atsakingai įvertinti karinio konflikto su Rusija tikimybę. Jis patikslino, kad nekalba apie tiesioginį pasirengimą puolimui, tačiau reikia nusiteikti, kad galima susidurti su pavojumi, tačiau vis dar neaišku, ar tai tikrai nutiks ir kada. Taip pat gynybinės institucijos vadovas pabrėžė, kad šaliai vis tiek per artimiausius metus 5-8 teks adaptuoti turimą ginkluotę prie naujų iššūkių.
NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris (Rob Bauer) sausio 18 dieną teigė, kad Aljansas rengiasi tikėtinam didžiuliam karui su Rusija, kuris gali prasidėti per artimiausius du dešimtmečius. Jis paragino Aljanso nares pradėti tam ruošti visuomenę ir pasistengti apmokyti kaip galima daugiau žmonių, kad prasidėjus didelio mąsto karui jie žinotų, ką turi daryti.
