Socialdemokratai apie kurjerius ir pavežėjus: sprendimą blokuoti paskyrą turėtų priimti žmogus, ne algoritmas

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) socialiniame tinkle „Facebook“ spalio 13 dieną atkreipė dėmesį į Seime svarstomas Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų pakeisti kurjerių, pavežėjų ir kitų per skaitmenines platformas dirbančių žmonių padėtį. Pataisomis į Lietuvos teisę perkeliama ES Platformų darbo direktyva, kurią valstybės narės turi įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 2 dienos, tad laiko liko mažiau nei du mėnesiai.

Ką parašė socialdemokratai

Įraše partija pabrėžia, kad algoritmų priimami sprendimai dirbantiesiems dažnai lieka neaiškūs: „Vis daugiau žmonių dirba kurjeriais, pavežėjais ar kitose skaitmeninėse platformose. Tačiau ne visada aišku, pagal ką vertinamas jų darbas, kokie duomenys renkami ir kas atsako už automatiškai priimtus sprendimus.“

Pasak LSDP, svarstomi pakeitimai leistų tokius sprendimus ginčyti: „Seime svarstomi pakeitimai, kurie leistų žmogui ginčyti tokius sprendimus, o galutinius sprendimus dėl atleidimo ar paskyros blokavimo turėtų priimti žmogus.“ Partija cituoja ir projekto pagrindimą: „Kaip pažymima siūlymų pagrindime, sudėtingi skaitmeniniai sprendimai gali slėpti subordinaciją ir diskriminaciją.“ Įrašas baigiamas mintimi, kad technologijos „negali tapti būdu išvengti atsakomybės už žmogaus darbą ir pajamas“.

Kas vyksta Seime

Darbo kodekso ir lydimųjų įstatymų pataisas parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Vyriausybė joms pritarė rugsėjo 30 dieną. Seime po pateikimo už projektą balsavo 85 parlamentarai, prieš nebuvo nė vieno, 8 susilaikė. Pagrindiniu komitetu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Svarbiausias projekto tikslas – teisingiau nustatyti, ar per platformą dirbantis žmogus yra darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis asmuo. Pirmiausia turėtų būti vertinamos faktinės darbo aplinkybės, o ne tai, kaip pavadinta sutartis. Kaip aiškinama projekto apžvalgose, jei platforma nustato paslaugos kainą, skiria nuobaudas ar nurodo, kaip atlikti užduotį, kurjeris ar vairuotojas galėtų būti pripažintas darbuotoju net ir turėdamas savarankiškai dirbančiojo sutartį.

Ar paskyros blokavimą tikrai spręs žmogus?

Iš esmės – taip, to reikalauja pati direktyva. Pagal ją reikšmingi sprendimai, pavyzdžiui, paskyros apribojimas ar sustabdymas, turi būti peržiūrimi žmogaus. Lietuvos projekte numatyta, kad platforma, užblokavusi paskyrą ar atsisakiusi sumokėti, priežastis turės nurodyti raštu, o į prašymą sprendimą peržiūrėti atsakyti per dvi savaites.

Tiesa, visiško automatinio blokavimo draudimo nebus: skubiais saugumo atvejais platforma galės paskyrą užblokuoti automatiškai, tačiau toks sprendimas turės būti patikrintas per 24 valandas. Platformos taip pat privalės raštu ir suprantama kalba paaiškinti, kokias automatizuotas stebėsenos ir sprendimų sistemas naudoja, kokie duomenys renkami ir kas lemia sprendimus. Algoritmais darbą vertinančios bendrovės turės atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, o jų sistemos bus tikrinamos, ar nesukelia diskriminacijos.

Dalis nuostatų, susijusių su automatizuotomis sistemomis ir darbuotojų privatumu, pagal projektą būtų taikomos ne tik platformoms, bet ir visiems šalies darbdaviams, kurie naudoja tokias sistemas. Verslui pereinamuoju laikotarpiu siūloma vienerius metus netaikyti baudų už nelegalų darbą.

Kitų pozicijos

Dėl projekto Vyriausybės viduje vyko ginčai. Kaip birželį skelbė LRT, labiausiai diskutuota dėl to, kas turi nustatyti paslaugos kainą – platformos algoritmas ar pats dirbantysis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei dirbančiųjų atstovai pasisakė už žmogaus sprendimus, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei darbdaviai norėjo išlaikyti algoritmo nustatomą kainą.

Profesinės sąjungos Vyriausybės pritarimą pataisoms sutiko palankiai – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija jį pristatė kaip žingsnį platformų darbuotojų teisių link. Pačių platformų valdytojų vieši vertinimai apie galutinį projekto variantą kol kas negirdėti.

Kas toliau

Projektą dar turi apsvarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, po to jis grįš į Seimo salę svarstyti ir priimti. Kad Lietuva spėtų iki direktyvos termino, pataisos turėtų būti priimtos per artimiausias kelias savaites, o konkrečios nuostatos svarstymo metu dar gali keistis.