Žiniasklaida skelbia apie Vokietijos ir Turkijos susitarimą dėl masinės turkų deportacijos
Vokietijos žiniasklaida praneša, kad Berlynas „atsikando“ šalies vykdomos atvirų durų politikos ir su Turkija sudarė susitarimą, pagal kurį bus masiškai deportuota 13,5 tūkst. turkų atgal į tėvynę. Tačiau Ankara tokius pranešimus skelbia melagingais.
Žiniasklaidos priemonėse skambiai pranešama apie tai, kad kiekvieną savaitę neva bus reguliariai deportuojama po 500 turkų imigrantų reguliariųjų skrydžių pagalba[1].
Vokietijos Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pirmadienį duotame interviu paskelbė apie neteisėtai į šalį atvykusių migrantų deportaciją atgal į Turkiją. Politikės tvirtinimu, su Turkija pasiektas susitarimas, kad atgal būtų greičiau priimami Vokietijoje negalintys pasilikti Turkijos piliečiai[2].
Šis susitarimas skiriasi nuo kitų – pavyzdžiui, su Uzbekistanu ar Kenija, mat grąžinant migrantus į Turkiją gali būti vykdoma didelio masto deportacija.
Remiantis Vokietijos vyriausybės pateiktais duomenimis, 2023 m. iš Vokietijos buvo deportuota beveik 1 300 Turkijos piliečių. Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos duomenimis, 2024 m. balandžio mėn. pabaigoje iš Vokietijos turėjo išvykti apie 14,5 tūkst. turkų.
Pasak žiniasklaidos, Ankara pasiūlė priimti atgal iki 500 Turkijos piliečių per savaitę.
Turkija tokius pareiškimus neigia: tam tikros platformos „stumia“ manipuliacinę kampaniją
Tačiau pati Turkija neigia, kad buvo sudariusi tokį migracijos paktą su Vokietija, pagal kurį Turkija sutinkanti priimti atgal ne Turkijos gyventojus (kaip antai sirus, afganistaniečius).
„Teiginiai, kad Turkija ir Vokietija sudarė naują susitarimą dėl pabėgėlių ir 200 pabėgėlių jau deportuoti į Turkiją, yra nepagrįsti“, – teigiama sekmadienį paskelbtame Turkijos prezidento komunikacijos direktorato kovos su dezinformacija centro pareiškime[3].
Turkijos užsienio reikalų ministerija taip pat paneigė Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie Berlyno ketinimus atgal į Turkiją gražinti 13,5 tūkst. teisėtų leidimų gyventi Vokietijoje neturinčių Turkijos piliečių.
Direktoratas nurodė, kad visi šie teiginiai prasilenkia su realybe ir yra tik „tam tikrų platformų stumiama manipuliacinė kampanija“, konkrečiai įvardinant, kad tai galėjo būti Gülenistų teroristinės grupuotės (FETÖ) darbas.
Nurodyta, kad atskiri deportavimai gali būti vykdomi gavus Turkijos užsienio reikalų ministerijos leidimą, tačiau tik po to, kai bus visiškai pasinaudota teisėtomis teisėmis Vokietijoje.
Rugpjūčio pabaigoje Vokietija ėmėsi afganistaniečių nusikaltėlių deportacijos
Po rugpjūtį įvykusio kruvinojo išpuolio vakariniame Zolingeno mieste, kai ten vykusio festivalio metu buvo peiliu subadyti trys žmonės[4], Vokietija nusprendė griežtinti prieglobsčio prašytojų politiką ir išsiuntė atgal 28 afganistaniečius[5].
Skelbiama, kad pirmadienį deportuoti afganistaniečiai yra nuteisti nusikaltėliai iš įvairių Vokietijos vietų, kuriuos atrinkusi Vidaus reikalų ministerija.
Šis skrydis yra pirmasis Vokietijos vykdomas afganistaniečių deportavimas atgal į jų gimtąją šalį nuo tada, kai prieš trejus metus, 2021 m. rugpjūtį, Talibanas ten vėl užėmė valdžią. Pasak Vokietijos naujienų žurnalo „Der Spiegel“, deportacija yra kelis mėnesius trukusių derybų ir planavimo rezultatas.
Leidinys taip pat pranešė, kad kiekvienas deportuojamasis (visi jie buvo vyrai) gavęs po 1 tūkst. eurų išmoką. Tokiu žingsniu buvo pakraupę patys vokiečiai, mat tarp išskraidintų nusikaltėlių – ir vaikų prievartautojai.
Vokietija „atsiragavo“ atviros migrantams politikos – šalyje stiprėja dešiniosios jėgos
Tuo tarpu Vokietijoje juntama stiprėjanti dešiniųjų politinių jėgų įtaka, o prieš migrantus nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) įgauna vis daugiau visuomenės pasitikėjimo, ypač Bradenburge, kur, kaip rodo apklausos, ji pirmauja su 28 proc. balsų[6].
Šis pokytis smarkiai kontrastuoja su Vokietijos atvirų durų politiką propagavusia Angela Merkel, kuri 2015-2016 m. laikotarpiu duris atvėrė daugiau kaip 1,5 mln. migrantų ir puoselėjo „sveikinimo kultūrą“.
Tačiau dabar vokiečiai nebe tokie naivūs ir jaučiasi mažiausiai svetingi nei iki šiol. Tokia šalies pozicija puikiai atsispindi socialinėje žiniasklaidoje skambančiuose vaizdo įrašuose girdėti skambios frazės „Užsieniečiai lauk“.
Ir visai nesvarbu, kad dalis pabėgėlių iš tiesų integravosi į šalies darbo rinką ir prisideda prie visuomenės gyvenimo, visą vokiečių meilę migrantams nustelbia po atvirų durų politikos pradėję plisti teroristiniai išpuoliai.
Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė į tai reagavo griežtesne pasienio kontrole ir didesniu deportacijų skaičiumi, taip parodydama griežtesnį požiūrį į migraciją. Tuo tarpu neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik ketvirtadalis migrantų svarsto galimybę išvykti dėl kraštutinių dešiniųjų pažiūrų stiprėjimo.
Vokietijai kovojant su savo identitetu, šių „naujųjų vokiečių“ balsai išryškina kovą už priklausomybę augančio priešiškumo sąlygomis.
