Vokiečiai pakraupę: vaikus prievartavusiems afganams išmokėta po 1000 eurų

Baisius nusikaltimus padarę banditai iš Vokietijos vyriausybės gavo 1 000 eurų grynaisiais

Vokietija paskelbė atnaujinusi už nusikaltimus nuteistų Afganistano piliečių deportacijas, kas, jų manymu, žymi svarbų imigracijos politikos žingsnį^[1].

28 afganai buvo ištremti atgal į savo kilmės šalį. Žmonės šį veiksmą vertina dvejopai: kai kas sako, kad teisinga, juk jie yra nusikaltėliai. Tačiau atsirado ir manačių kitaip. Neva likimo nuskriaustieji atiduodami į kraugeriškas Talibano režimo rankas, ir tai nieko gero nežada tremtiniams. Teigiama, kad tarp jų yra šešiolikmetis, išprievartavęs vienuolikmetę mergaitę; 35 metų jaunuolis turėjo 166 reikalų su policija; 45 metų vyras atliko bausmę už pasikėsinimą nužudyti; 31 metų jaunuolis buvo deportuotas už grupinį 14 metų mergaitės išžaginimą. Štai ir precedentas. Ir tai dar ne viskas. 

Kaip paskatinimą (greičiausiai tam, jog ir toliau tęstų savo darbą), kiekvienas iš šių banditų iš Vokietijos vyriausybės gavo premiją – 1 000 eurų kelionpinigių. Kaip žinome, premija įprastai skiriama už nuopelnus ir gerus darbus. Šįsyk, matyt, buvo vertinamas profesionalumas – galbūt kažkiek laiko užtruko, kol gudruoliai buvo sugauti...

Tauta, žinoma, tai ne bendra etiketė, klijuojama nepaisant asmeninių žmogaus poelgių. Tačiau Vokietijoje diskusijas sukėlė tai, kad 28 vyrams buvo skirta 1 000 eurų. Mažai tikėtina, kad Talibanas šių pinigų nesurinko.

Berlynas sprendžia migracijos problemą deportuodamas afganus-nusikaltėlius į jų tėvynę

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser žingsnį penktadienį deportuoti Afganistano piliečius į jų tėvynę pavadino Vokietijos saugumo klausimu^[2]. 

Deportacija, pirmą kartą nuo 2021 m., kai valdžią perėmė Talibano valdžia, įvykdyta po to, kai Vokietijos Zolingeno mieste įvyko imigranto iš Sirijos išpuolis peiliu. Užsakomasis skrydis į Kabulą iš Leipcigo oro uosto pakilo prieš pat 7 val. ryto. Tai įvyko praėjus lygiai savaitei po to, kai Vokietiją sukrėtė mirtinas išpuolis peiliu gatvės festivalyje vakariniame Zolingeno mieste, o atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“.

Tai taip pat įvyko prieš sekmadienį vykusius atidžiai stebimus regioninius rinkimus dviejose rytinėse Vokietijos žemėse, kur kraštutinių dešiniųjų prieš imigraciją nusistačiusi AfD partija pasiekė didelių laimėjimų.

„Mūsų saugumas yra svarbus, ir mūsų teisinė valstybė imasi veiksmų“, – sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Deportavimo skrydis, kaip skelbiama, buvo du mėnesius trukusių „slaptų derybų“, kuriose Kataras tarpininkavo tarp Berlyno ir talibų valdžios institucijų, rezultatas. Gali būt, jog Kataras atliko tam tikrą vaidmenį, Vokietijai paprašius pagrindinių regioninių partnerių paramos, kad palengvintų deportacijas. Tačiau „tiesioginių diskusijų“ su Talibano valdžios institucijomis neva nebuvo.

Nepaisant „gerų ketinimų“, vokiečiai liko apstulbinti afganų nusikaltėlių deportacijos detalių. Ilgą laiką Vokietijos vyriausybė atsikalbinėjo, esą, nei į Afganistaną, nei į Siriją neįmanoma deportuoti šių šalių piliečių nusikaltėlių. Tačiau kalbant apie svečias šalis ir jų tautą, žmonės labiau vertintų migrantus, jei šie savo vertę įrodytų asmeninėmis pastangomis – dirbtų, mokėtų mokesčius ir t.t. Bet kartais intencija būna kita.

Galėtume sakyti: džiaukimės, nes Lietuva išsigelbėjo nuo maro. Tie patys žmonės sako, kad turėtų būti taikoma nulinė tolerancija asmenims, darantiems nusikaltimus; bet kokia nesankcionuota valstybės pagalba nelegalams turėtų būti draudžiama, – taip, kad antrą kartą nusikaltimų vykdyti nebesinorėtų, o ir nebūtų terpės. 

Galų gale, ar gali būti teisės prievartautojams ir žudikams. Taigi, tie, kurie gavo „štukę“ eurų ir, regis, turėjo kalėti iki gyvos galvos, šią kupiūrą galės surūkyti savo šalyje kartu su kaljano dūmeliu, besiplaikstančiu kartu su šiuo distopijos reiškiniu.

Deportacijų numatoma ir daugiau

Vokietija visiškai nutraukė deportacijas į Afganistaną ir uždarė savo ambasadą Kabule po to, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. į valdžią grįžo Talibanas. Tačiau Talibano vyriausybės, kuri įgyvendino griežtą islamo teisės aiškinimą, iki šiol oficialiai nepripažino nė viena šalis. Vykdydama deportaciją šalis savo ruožtu siuntė žinią potencialiems nusikaltėliams arba žmonėms, planuojantiems nusikaltimus šioje šalyje. 

Nepaisant to, jog Žaliųjų partijos vienas iš lyderių Omid Nouripour pasveikino sunkių nusikaltėlių išsiuntimą, tuo pat metu teigė, kad tai nereiškia, jog prasideda didelio masto deportacijos į Afganistaną. Nors kanclerio O. Scholzo vyriausybė po virtinės rezonansinių nusikaltimų susidūrė su dažnais raginimais pažaboti nelegalią migraciją ir imtis griežtesnių veiksmų prieš pavojingus bei nuteistus prieglobsčio prašytojus, Vokietijoje vis dar saugomi įstatymų besilaikantys žmonės, ypač šeimos ir vaikai, kurie pabėgo nuo radikalių islamistų. 

Iš tiesų, Vokietija vis dar atsigavinėja po neseniai Zolingene įvykdyto peilio išpuolio, per kurį, kaip įtariama, žuvo trys žmonės ir kurį įvykdė 26 metų siras^[3]. Įtariamasis prieš kurį laiką turėjo būti deportuotas į Bulgariją, bet operacija nepavyko, valdžios institucijoms nenustačius jo buvimo vietos. Be to, gegužės mėn. 25 metų afganistanietis buvo kaltinamas nužudęs policijos pareigūną per peilių ataką Manheimo miesto turgaus aikštėje.

Šie nutikimai atgaivino diskusijas dėl sunkių nusikaltėlių deportavimo, net jei jie atvyko iš tokių nesaugiomis laikomų šalių kaip Afganistanas ar Sirija. Kita vertus, galbūt teisinga, kad asmuo, kuris šalyje, šiuo atveju Vokietijoje, padaro sunkų nusikaltimą, negali naudotis tokia pačia apsauga kaip ir tas, kuris elgiasi gerai^[4].

Nepaisant to, Teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė sprendimą atnaujinti deportacijas iš Afganistano, kaltindama Berlyną rinkimų taktika ir įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę pažeidimu.

„Afganistane niekas nėra saugus“, – sakė „Amnesty International“ vadovė Julia Duchrow. Jos manymu, deportacija simbolizuoja, jog šalies vyriausybė tapo Talibano bendrininke.