Vokiečių istorikas: Vokietija atsakinga už „Hamas“ terorą Izraelyje

PasaulisDaiva Čepėnienė
Suprasti akimirksniu
Protestas
Pasaulį sukrėtė nauja žiaurumo ataka Izraelyje. Levi Meir Clancy/Unsplash nuotrauka

Mano, jog Vokietija finansavo vadovėlių leidybą apie Izraelio sunaikinimą

Pasaulį sukrėtė nauja žiaurumo ataka Izraelyje. „Hamas“ – palestiniečių sunitų islamo fundamentalistinės organizacijos, kuri laikoma teroristine organizacija Australijoje, Kanadoje, Europos Sąjungoje, Izraelyje, JAV, Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse – puolimas buvo ne tik netikėtas, bet ir pribloškė savo žiaurumu.

Teroristinės grupuotės kovotojai, įsiveržę į Izraelio teritoriją iš Gazos Ruožo, sušaudė 260 nekaltų festivalio dalyvių ir dar bene 100 civilių paėmė įkaitais.

Vokietijoje gyvenantis istorikas ir žurnalistas Michaelis Wolffsonas teigia, kad už „Hamas” teroristinius veiksmus netiesiogiai yra atsakinga Vokietija. Jo nuomone, Vokietijos vyriausybės dešimtmečius finansavo palestiniečių vadovėlių leidybą apie Izraelio sunaikinimą ir netiesiogiai rėmė teroristines organizacijas. Pavyzdžiui, 1978 m. Izraelis ir Egiptas sudarė Kemp Deivido susitarimą, kurį socialdemokratų kancleris Helmutas Šmitas stengėsi sužlugdyti. Šiuo Izraelio ir Egipto taikos susitarimu, 1978 m. pasiektu JAV prezidento vasaros rezidencijoje Merilende, Izraelis sutiko pasitraukti iš užimtos Egipto teritorijos. Tačiau Egipto veiksmai sukėlė arabų šalių nepasitenkinimą.
Palestiniečiai tuomet pralaimėjo karą. Nepaisant to, Izraelis visiškai pasitraukė iš Gazos ruožo. Vokietija, ES ir tarptautinė bendruomenė vadovavosi patarimu – „žemė už taiką”. Ką Izraelis gavo iš Gazos ruožo? Tai sprogimus ir ataką į savo žemę.

Vokietijos akademikai antisemitiški?

Istorikas taip pat pabrėžia, kad Vokietijos akademinis pasaulis yra antisemitiškas. Mat šiuolaikinio meno parodoje „Documenta” vykusioje Kaselyje, buvo eksponuojamos antisemitinės arabų karikatūros.

Minėtoje parodoje buvo eksponuojamas kūrinys, kuriame yra pavaizduota kiaulė dėvinti šalmą su užrašu „Mossad“ – Izraelio žvalgybos agentūros pavadinimu, ir vyras su peisais ir iltimis dėvintis juodą kepurę su SS emblema.

Wolffsonas taip pat pastebėjo, kad kancleris Scholzas gėdingai tylėjo ir tuomet, kai Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas jo akivaizdoje kalbėjo apie 50 holokausto aukų, kuriuos Izraelis įvykdė prieš palestiniečius.


Taigi Hamas džihado kovotojai šiame kare elgiasi būtent taip, kaip dešimtmečius juos programavo mokykliniai vadovėliai: žudo žydus. Istorikas ir žurnalistas Michaelis Wolffsonas nevengdamas sarkazmo teigia, kad Vokietija, ES ir Jungtinės Tautos čia yra nekaltos, nors jos visada finansavo mokyklinius vadovėlius, kuriuose netiesiogiai kurstoma žudyti žydus. Tuo tarpu Vokietijos lėšos, kuriomis netiesiogiai, bet masiškai remiamas palestiniečių teroras.

Karas
Vokietijoje gyvenantis istorikas ir žurnalistas Michaelis Wolffsonas teigia, kad už „Hamas” teroristinius veiksmus netiesiogiai yra atsakinga Vokietija. Jordy Meow/Unsplash nuotrauka

Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vienas iš politių „TikTok” socialiniame tinkle patalpino vaizdo įrašą su Berlyne vykstančiu susirinkimu, kuriame skanduojama „Scheiss Juden”.

Izraelyje mobilizuota 300 tūkst. karių

Paskutiniais duomenimis Izraelis per 48 valandas mobilizavo 300 tūkst. karių. Tokios pajėgos Izraeliui, ko gero, leidžia būti pasirengusiam bet kokiems scenarijams.

Galima tikėtis, kad Izraelio kariai veršis į Gazos Ruožą tam, kad sunaikintų grupuotės „Hamas“ taikinius ir galbūt bandytų išlaisvinti įkaitus. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorė Ieva Koreivaitė teigė, jog neaišku kaip sureaguos regiono radikaliosios organizacijos. „Žinome, kad daugelis tų organizacijų, kurios galėtų kažkaip atidaryti naujus frontus, priklauso Irano įtakos zonai. Tai ta pati „Hezbollah“, kuri yra Libano teritorija palei Izraelio sieną. Taip pat, kai vyko Sirijos konfliktas, su Rusijos leidimu buvo įkurtos grupuotės „Hezbollah“ bazės taip pat ir Sirijoje. Gali atsidaryti šitas frontas, nekalbant jau apie kitas radikalias organizacijas, kurios gali jungtis. Taip pat neaišku kaip reaguos Kinija, kokį spaudimą bandys taikyti. Kinijos politika Vidurio Rytuose yra labai paprasta. Jiems nesinori konfliktų, kad sklandžiai vystytųsi ekonominiai ryšiai. Yra labai daug žaidėjų ir visiems šis konfliktas naudingas, kad būtų susikurtos strateginės pozicijos, būtų galima įgyti galių ir t. t.“, – teigė lektorė.