<h2>Energetikos krizės akivaizdoje ekologija nė motais</h2>
<p>Vokietijos komunalinių paslaugų bendrovė „Uniper SE" pranešė, kad vėl pradės gaminti elektros energiją anksčiau uždarytoje „Heyden 4“ akmens anglimi kūrenamoje elektrinėje. Tokio žingsnio priežastis – „Gazprom" sprendimas tris dienas sustabdyti rusiškų dujų tiekimą Europai[10].</p>
<blockquote>
<p>Elektros energiją „Heyden 4" vėl pradės gaminti rugpjūčio 29 d. ir tai darys iki pat 2023 m. balandžio 30 d. </p>
</blockquote>
<p>Nuo 2021 m. vidurio „Heyden 4" Vokietijoje veikė tik kaip rezervinė elektrinė ir negamino jokios elektros energijos po to, kai 2020 m. gruodį „Uniper" paskelbė, kad elektrinėje bus visiškai nutraukiama komercinė gamyba.</p>
<p>Būtent tuomet Vokietijos energetikos reguliavimo institucija įtraukė ją į sąrašą elektrinių, kurios gali būti uždarytos mainais už kompensacijas kovai su anglies dioksido tarša.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/etienne-girardet-rqoyrtyghlg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusų manipuliacijos verčia imtis nepopuliarių sprendimų </h2>
<p>Rusų energetikos milžinė „Gazprom" pranešė, kad mėnesio pabaigoje trims dienoms sustabdys gamtinių dujų tiekimą į Europą[2]. Dėl to Vokietijoje kilo tikra panika dėl potencialaus energijos stygiaus.</p>
<p>Dujų tiekimas „Nord Stream 1" dujotiekiu bus nutrauktas nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d. Pasak oficialios „Gazprom" pozicijos, tai vyks dėl „įprastinės techninės priežiūros darbų"[3]. </p>
<p>Vis dėlto, dujų tiekimo nutraukimas įvyks praėjus vos mėnesiui po to, kai „Gazprom" tik penktadaliu atnaujino tiekimą vamzdynu po ankstesnio nutraukimo dėl techninės priežiūros darbų[4].</p>
<blockquote>
<p>Nors Rusija su „Gazprom" priešakyje dėl dujų tiekimo vamzdynu sumažinimo kaltina technines problemas, Vokietija kalba apie politines Kremliaus manipuliacijas, kuriomis Rusija siekia paveikti Europos paramą Ukrainai.</p>
</blockquote>
<p>Rusijos galios žaidimai nestebina. Šalis jau yra nutraukusi dujų tiekimą skirtingoms Europos valstybėms po to, kai šios atsisakė už tiekiamą energiją atsiskaityti rubliais.</p>
<p>Europoje, o ypač Vokietijoje, vyraujant panikai dėl galimo energijos stygiaus, į antrą planą nustumiama ir pastaraisiais metais ypač populiari buvusi „žaliojo kurso“ politika bei ekologinės teorijos.</p>
<p>Dabar Vokietija jau atvirai planuoja kliautis vėl atidaryta „Heyden 4“ elektrine Petershagene, netoli Hanoverio, šiaurės Vokietijoje.</p>
<blockquote>
<p>875 megavatų galios „Heyden 4“ elektrinė yra viena galingiausių anglimi kūrenamų elektrinių Vokietijoje ir net visoje Europoje. Ji pradėjo veikti dar 1987 m[5].</p>
</blockquote>
<p>Vėl veikti pradėjusi elektrinė reiškia, kad vokiečiai dėl galimo energijos trūkumo yra ne tik raginami taupyti elektrą ar mažiau maudytis, bet privalės naudoti taršiuosiuos energijos šaltinius.</p>
<p>Vėl įjungiama „Heyden 4“ akmens anglimi kūrenama elektrinė signalizuoja, kad energetikos krizė gali trukti ilgiau nei galima numanyti, o tai neabejotinai pakeis Vokietijos siekius dar iki 2038 m. visiškai atsisakyti akmens anglies pagalba išgaunamos energijos. </p>
<p>Panašios tendencijos pastebimos visame žemyne. Europos valstybės didina anglies pirkimus, siekdamos užsitikrinti energijos tiekimą, jei krizė su Rusija dar pagilėtų.</p>
<blockquote>
<p>Pastebima, kad Europoje auga anglies pirkimo mastai iš tokių valstybių kaip Australijos, Pietų Amerikos, Kolumbijos ir Pietų Afrikos, o pasaulinė rinka tampa vis labiau suvaržyta[6].</p>
</blockquote>
<p>Analitikai praneša, kad kitais metais iš 27 Europos Sąjungos (ES) narių ir Jungtinės Karalystės bus importuojama 43 proc. daugiau akmens anglių, palyginti su šiais metais, o dėl to į atmosferą pateks maždaug 10 mln. tonų CO2.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-wiediger-cuf4ssxy_ka-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ambicingi siekiai nebus įvykdyti</h2>
<p>Liepos pradžioje abu Vokietijos parlamento rūmai priėmė skubius teisės aktus, kuriais buvo atnaujinta uždarytų anglimi kūrenamų elektrinių veikla[7]. </p>
<p>Ekonomikos ministras Robertas Habeckas tada šį žingsnį pavadino „skausmingu, bet būtinu", ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją žemyne.</p>
<p>Tačiau, aplinkosaugos aktyvistai suskubo šį žingsnį pasmerkti, teigdami, kad būtent taip grįžtama prie labai taršios energijos naudojimo, o tai yra didelis kompromisas Vokietijai, kuriai gresia pavojus neįgyvendinti pačių svarbiausių klimato kaitos tikslų.</p>
<blockquote>
<p>Vokietija dar 2020 m. yra paskelbusi, kad iki 2038 m. ar net 2035 m. planuoja palaipsniui atsisakyti akmens anglimi kūrenamos elektros energijos gamybos[8]. </p>
</blockquote>
<p>Tais pačiais 2020 m. Vokietijoje jau buvo uždarytos pirmosios rusva anglimi kūrenamos elektrinės[9]. 2026 m., 2029 m. ir 2032 m. turėtų būti peržiūrima, kaip Vokietijai sekasi pasiekti savo tikslus.</p>
<p>Be to, 2020 m. manyta, kad iki 2022 m. pabaigos iš tuometinių 40 gigavatų Vokietijos jėgainių pajėgumų iš viso veiks tik 30 gigavatų. Galima numanyti, kad šių metų gale veikiančių gigavatų riba bus aukštesnė.</p>
<h2>Anglys kelia pavojų aplinkai</h2>
<blockquote>
<p>Anglys laikomos vienu iš daugiausiai anglies dioksido išskiriančių energijos šaltinių[10].</p>
</blockquote>
<p>Deginant anglis išsiskiria daugybė ore esančių toksinų ir teršalų, pavyzdžiui, gyvsidabris, švinas, sieros dioksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės ir įvairūs kiti sunkieji metalai.</p>
<p>Poveikis sveikatai gali būti įvairus. Vieni asmenys nejaučia nieko, kiti suserga astma, patiria kvėpavimo sutrikimų ar net smegenų pažeidimų, sutrinka širdies veikla, susergama vėžiu[11].</p>
<p>Anglimi kūrenamose elektrinėse kasmet generuojama daugiau kaip 100 mln. tonų anglių pelenų. Daugiau nei pusė šių atliekų patenka į tvenkinius, ežerus, sąvartynus.</p>
<p>Vis dėlto, rimčiausias ilgalaikis anglies poveikis gamtai yra klimato atšilimas. Degdama anglis reaguoja su ore esančiu deguonimi ir išskiria anglies dioksidą, kuris sulaiko šilumą. Patekęs į atmosferą, anglies dioksidas tarsi apgaubia žemę, o oras taip šyla sparčiau nei įprasta.</p>
