Už didesnį kraitį turėsime susimokėti daugiau
Gerovės valstybėje sklando niūrūs debesys, it aidas nuo baisiausio košmaro postringaujantys, neva greitu metu mokėsime daugiau, nei uždirbame.
Niūrią tendenciją, tiesa, akivaizdžiai atspindi ne tik kylančios dalies maisto produktų kainos ir įvairūs „novatoriški“ mokestiniai pančiai, bet ir teoriškai mums priklausantis turtas, už kurį, regis, teks bent „šiek tiek“ atseikėti: nors dovanos iš senelių, tėvų, seserų, brolių ar anūkų nedeklaruojamos VMI metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje, gali būti, kad jas reikės deklaruoti PRC907 formoje[1].
Tai reiškia, kad neapmokestinamos dovanos nejučia bus apmokestinamos, jas deklaruojant PRC907 formoje tuo atveju, jeigu jos bus gautos grynais ir atitiks konkrečias sąlygas: jų suma per metus iš vieno asmens viršys 15 000 eurų, be to, pastarosios bus ne notarinės formos bei niekur nedeklaruotos; tokias dovanas, kaip ne per seniausiai paaiškėjo, būtina uždeklaruoti VMI iki sekančių metų gegužės 1d. PRC907 formoje. Kitais žodžiais tariant, kaip ir nekilnojamo turto mokesčio atveju, mokėsime už tai, kad sąžiningai įgysime – visai kaip turguje – tik, galų gale, su oficialiai įteisinta rinkliavos giesmele.
Priešingai, jei neapmokestinama legali dovana nebus uždeklaruota remiantis PRC907, iš jos lėšų įsigytas turtas bus vertinamas lygiai taip pat, kaip turtas, įsigytas iš pajamų, nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai. (Kaip žinome, PRC907 formoje gyventojai deklaruoja net tik neapmokestintas dovanas grynais pinigais iki 15 000 eurų, bet ir paskolas, gautas iš fizinių arba užsienio asmenų, esant tokioms pačioms sąlygoms dėl deklaravimo prievolės kaip ir dovanoms.)
Nuogąstaujama (nes neapsikentusieji jau seniai svetimas vėliavas užsienyje iškėlė), jog Lietuvoje žmogus ir taip kiekvieną centą skaičiuoja, o dar ir šiuos, žiūrėk, apmokestins. Smalsiausiems savo ruožtu aktualu, ar valdžios ištaškyti 3 „kovidiniai“ milijardai jau atsirado, ar finansų „sergėtojo“ kišenė vis tik pernelyg gili…
Tikslinama, esą reikia ir dovanojimo sutartis turėti, net jei didesnės dovanos gaunamos iš tėvų ar senelių – tam tikrais atvejais to reikalauja bankai. Vėlgi, jei dovanos vertė yra iki 1 500 eurų, privalo būti rašytinės formos sutartis, o jei ji neviršija 14 500 eurų – rašoma sutartis su notaro patvirtinimu. Už Informacijos apie gautas pinigines lėšas nepateikimą (arba pavėluotą pateikimą) bei klaidingos informacijos pateikimą fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikalai kitados krypo palankesne linkme kalbant apie vardines dovanas, teikiamas gyventojui išskirtine proga, pavyzdžiui, už Lietuvos Respublikos ypatingai svarbių užduočių įvykdymą, nuopelnus tarnyboje. Įstatymų, kuriuose numatytas apdovanojimas vardinėmis dovanomis, pagrindu gyventojams padovanotos vardinės dovanos iki šiol buvo neapmokestinamos[2]. 2024-ųjų metų rezoliucija? Nuo šiol valstybės tarnautojams nebus teikiamos vardinės dovanos, dėl ko nebus taikoma speciali GPM lengvata. Taip yra todėl, jog įsigaliojo redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas ir jame neliko vardinių dovanų.
Iš darbo išeinančiam direktoriui dovanoti automobilį – ne idėja
Dovanos direktoriui, tokios kaip, tarkime, automobilis, labai brangiai kainuoja, mat jos įvertinamos ne likutine verte, bet rinkos kaina, skaičiuojant GPM ir VSD įmokas. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais įmonė turi automobilio rinkos kainą pripažinti pajamomis, skaičiuoti pelną iš perleidimo ir jį apmokestinti. Nereikia mokėti tik PVM, jeigu šio automobilio pirkimo PVM nebuvo atskaitytas[3].
Automobilio dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda automobilį kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Automobilis, kaip civilinių teisių objektas, yra kilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, jo dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma. Tačiau susiklosčius atvejui, kai automobilio dovanojimo sutarties suma viršys 14 500 eurų (pavyzdžiui, transporto priemonė šalių įvertinta tam tikra suma), dovanojimo sutartis privalo būti notarinės formos.
Susigrąžinti padovanotą turtą – misija įmanoma
Nepaisant to, jog sudarant oficialią (nustatytos formos) dovanojimo sutartį ateityje išvengiama problemų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė[4]. Taip pat dovanotojas susigrąžinti dovaną gali ir geranoriškai susitaręs su dovanos gavėju.
Iš tiesų dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Jeigu apdovanotasis sutartyje numatytos sąlygos nevykdo, dovanotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad apdovanotasis prisiimtus įsipareigojimus įvykdytu, arba reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį bei sugrąžinti turtą. Atsižvelgiant į tai, gali kilti klausimas – kokie dokumentai reikalingi dovanojimo procesui?
Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą, o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą. Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat bet kokį kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas – tai reiškia, jog notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t. y., kad dovanojamas daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui ir kt.
