Mokesčių reforma – kaip dramblys stiklo parduotuvėje
„Smaugianti infliacija, kosminės palūkanos ir mokesčių reformos dramblys, mojuojantis straubliu stiklo parduotuvėje“, – taip apie naująją mokesčių reformą pasisako kone 500 įmonių ir pagal individualią veiklą dirbančius verslo atstovus vienijančių Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.
Jo teigimu, mokestinė sistema po reformos nebus nei paprastesnė, nei skaidresnė – visas dėmesys skiriamas tik tam, kad mokesčiai būtų suvienodinti.
Ir vis dėlto, nors deklaruojama, kad mokesčius norima „suvienodinti“, iš tiesų vyksta mokestinės naštos padidinimas tiems, kuriems sąlyginai ta našta kiek mažesnė.
„Atstovaujame plataus spektro ir dydžio verslams Vilniuje, Ukmergės ir Alytaus regionuose – nuo paslaugų iki gamybos, nuo vieno ar kelių žmonių vietinio verslo iki didelių žinomų eksporto įmonių. Akivaizdžiai stebime kylančią didžiulę mūsų narių susirūpinimo bangą ir formalų Finansų ministerijos atliekamą reformos turinio derinimą su verslu. Pastebime tik siekį užsidėti pliusą, kad diskusija įvyko, ir net nebandoma apsimesti, jog reformos autoriai supranta, kaip numatomi pakeitimai pakeis įmonių ir individualų verslą plėtojančių įmonių kasdienybę bei ilgalaikius planus.
Kaip galima pasitikėti politikų pažadais, parodo vos prieš dvejus metus tuometinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko viešai išsakyta pozicija, kad naujų mokesčių valdžia neplanuoja ir sieks išlaikyti mokesčių sistemos stabilumą, be kita ko, pabrėždamas, kad <…> „mokesčių sistemoje reikia elgtis taip, kaip krištolo parduotuvėje – nedaryti staigių judesių“. Dabar turime ir dramblį stiklo parduotuvėje, ir girdime dūžtančius verslo lūkesčius“, – sako S. Leonavičius.
Verslininkai pateikė savo mokesčių reformos patobulinimus
Pasiūlymai, kuriuos mokesčių reformos autoriams teikia Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų nariai:
- Avansinio pelno mokesčio mokėjimą apskaičiuoti ne nuo apyvartos, o nuo pelno.
- Palikti galimybę neapmokestintai dovanoti ar paveldėti verslą šeimos nariams ir artimiesiems, nes tai savo esme nėra dovana, o verslo tęstinumo užtikrinimas, todėl siūlome nekeisti šiuo metu veikiančio įstatymo dėl dovanų iš artimųjų apmokestinimo.
- Supaprastinti reprezentacinių išlaidų pripažinimą, kaip 100 proc. leidžiamus atskaitymus, jei jie neviršija 2 proc. vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Tai stipriai sumažintų gaištamą apskaitos darbuotojų laiką ir atlieptų tarptautinę praktiką.
- Palikti galimybę pasirinkti taikyti nusidėvėjimą per kelis būsimus mokestinius laikotarpius. Reinvesticijos turėtų būti neapmokestintos, t.y. būtų pratęsta reinvesticijų neapmokestinimo lengvata, kad būtų galima konkuruoti su kitomis Baltijos šalimis investicine aplinka. Reinvesticijų apibrėžimui ir apmokestinamo pelno dydžio skaičiavimui taikyti kuo paprastesnius kriterijus, neriboti pelno mažinimo iš įmonių grupės perimtais nuostoliais, momentinį turto nudėvėjimą taikyti tik tam tikroms investicijų grupėms, griežtai susijusioms su investiciniu projektu, lengvatą taikyti tik įsigyjamam turtui, bet ne nuomojamam, ir pan.
- Patikslinti eksperimentinės plėtros išlaidų vertinimą ir eliminuoti dviprasmiško vertinimo galimybes skaičiuojant pelno mokestį, nes dėl galimo vertinimo nesutapimo dėl tokių išlaidų tarp pačios įmonės ir mokesčių administratoriaus visada išlieka rizika, kad retrospektyviai gali būti pakeistas išlaidų traktavimas ir, atitinkamai, praeityje sumokėtų mokesčių suma. Skaičiuojant apmokestinamą bazę siūlome dar kartą apsvarstyti galimybes į atskaitomas išlaidas įtraukti darbuotojams skiriamą bendrinę naudą bei nutolusios darbo vietos, kai dirbama iš namų, išlaikymo, elektros energijos nutolusioje darbo vietoje sąnaudas.
- Atsisakyti siūlomo naujo gyventojų pajamų apmokestinimo metodo papildomai aukštesniais tarifais aukštas pajamas gaunantiems gyventojams, nes tokie siūlymai blogins Lietuvos konkurencinę aplinką dėl investicijų – mažės paskatos reinvestuoti, asmenys arba jų pajamos „emigruos“ į aplinkines valstybes, talentingiems investuotojams nesinorės atvykti ir investuoti Lietuvoje.
- Gaunamas tam tikro dydžio individualias naudas darbuotojams – pavėžėjimo į darbą, maitinimo ir pan. paslaugas su išlygomis leisti priskirti leidžiamiesiems atskaitymams, t. y. nelaikyti GPM objektu.
- Artinant individualios veiklos apmokestinimą prie kitų veiklos formų apmokestinimo sulyginti reguliacinę verslo aplinką, t.y. sukurti vienodas verslo sąlygas visiems rinkos dalyviams. Prie tokių priskirti veiklų sąrašo peržiūrą, licencijavimo ir leidimų užsiimti tam tikromis veiklomis išdavimo tvarkas, atsiskaitymų, kontrolės niuansus ir pan. Priešgaisriniai, darbų saugos, ekologijos, atliekų surinkimo reglamentavimo ir kiti reikalavimai turi būti analogiški bet kokios teisinės formos įmonėse.
- Išsikelti ambicingesnį tikslą mažinti dabar esamą bene 72 skirtingų mokesčių tipų skaičių.
- Numatytai lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarkai, priklausomai nuo CO2 kiekio, taip pat analogiškai taikyti ir PVM atskaitą (peržiūrėti PVM atskaitos galimybes) automobiliams, priklausomai nuo CO2 emisijos kiekio. Įmonės atkreipia dėmesį, kad su šiais pokyčiais padidės administracinė našta – įmonės turės keisti savo programas, stebėti ne tik lengvųjų automobilių pirkimo ar nusidėvėjimo, bet ir remonto, kuro sumas, dokumentuose ieškoti CO2 emisijos normatyvų.
- Mažųjų bendrijos vadovams netaikyti Sodros apmokestinimo, jeigu jie dirba pagal civilinę paslaugų sutartį ir yra kitur socialiai apdrausti.
- Panaikinti reikalavimą turėti kasos aparatus įmonėms, kurios retai vykdo pardavimus, o esant kliento pageidavimui pirkti, numatyti privalomą galimybę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis (naudojantis elektronine bankininkyste)[1].
Mokesčių reformą kritikuoja teisininkai, buhalteriai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pateikė skaičiavimus, kad mokesčiai išaugs net ir tiems, kurie per metus su individualia veikla uždirba 5 tūkst. eurų. Kitaip tariant – 416 eurų per mėnesį. Kitaip tariant, perpus mažiau, nei minimalus atlyginimas Lietuvoje.
„Lietuvoje >75% individualios veiklos pagal pažymą uždirba ≤ 5000 eur per metus.
Metinės IDV pajamos 5 000 eur. Darome prielaidą, kad gyventojas patiria TIKRŲ 20 % sąnaudų dėl šių pajamų uždirbimo. Palyginame, kokius mokesčius sumokės IDV atstovas uždirbantis 5 000 eur ir dirbantis pagal darbo sutartį, kai DS metinė alga iki mokesčių 4000 eur ,o darbo vietos metinis (atostoginiai, kvalif. kėlimas, patalpos, įrankiai, darbo medžiagos ir t.t.) išlaikymas kainuoja apie 1000 eur.
2023m. : individualios veiklos mokesčiai: 1 273 eur , kai darbo sutarties mokesčiai bus 780 eur
2026m. : individualios veiklos mokesčiai: 1 401 eur , kai darbo sutarties mokesčiai bus 780 eur.
Pritarus GPMĮ projektui, IDV apmokestinimas yra beveik du kartus didesnis nei DS, nes IDV atveju reikia mokėti PSD įmokas nuo MMA, o DS atveju iš darbuotojo papildomi mokesčiai dėl algos mažesnės už MMA nėra išskaičiuojami.
Pritarus reformai, IDV, kuri uždirba 5 000 eur metines pajamas, mokesčiai padidėtų 128 eur/metus“, – feisbuko paskyroje rašo Asociacija[2].
Teisininkas Ignas Vėgėlė sako, kad mokesčių reforma nesąžininga, ją pristatinėjant buvo meluota, o po ja slepiasi neskani dovanėlė ateinančiai valdžiai.
„Taigi kas paslėpta po mokesčių reformos dailia socialinio teisingumo ir sąžiningumo pakuote?
Kertiniai makroekonomikos postulatai sako, kad pajamų mokesčių didinimas lemia vartojimo mažėjimą, o vartojimo susitraukimas – bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimą. Supaprastinus, mokesčių didinimas lemia ekonomikos traukimąsi.
Trauksis ekonomika, o biudžetas nesurinks pajamų – puikus botagas naujajai valdžiai talžyti. Pridėkite dar nejudantį ES milijardų valstybės investicijoms skirtų lėšų įsisavinimą – gaunasi net ne „dovanėlė“, o dailiai įpakuoti spąstai.
Ir atsitraukti nuo įvykdytos mokesčių reformos po 2024-ųjų išrinktai valdžiai nebebus kaip“, – sako I. Vėgėlė ir priduria manantis, kad valdančiųjų veiksmai rodo, jog jie suvokia, kad per rinkimus visuomenės palaikymo nebeturės[3].
