Nekilnojamas turtas Lietuvoje ir taip yra apmokestintas nuo 1992 metų
Mūsų gerovės valstybės galvos sumanė skylėtą valstybės biudžetą užlppyti dar vienu nekilnojamo turto mokesčiu. Spalio 10 dieną Seime po įvykusio svarstymo buvo pritarta naujam nekilnojamo turto (NT) mokesčio modeliui. Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, 23 susilaikė.
Konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų turėtų būti nustatytos 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirklės“, o konkretūs tarifai palikti tvirtinti savivaldybėms. Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės, taip pat savivaldai būtų leista nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo[1].
Tik kažin kokio dar mokesčio prireiks? Atskirai mokėsime už žemę, pastatus ir nekilnojamo turto objektus, kur vykdomas verslas ar tam tikra veikla, o gal netrukus ir už orą, kuriuo kvėpuojame turėsime susimokėti?
Nekilnojamas turtas Lietuvoje ir taip yra apmokestintas nuo 1992 metų.
Individualų žemės mokesčio tarifą, pagal žemės mokestinę vertę, atskirai nustato kiekvienos savivaldybės taryba ir šį mokestį moka kiekvienas žemės sklypo turėtojas.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti
- jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;
- jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:
- žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;
- žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti[2].
Negana to, nekilnojamo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, mokestį moka juridiniai ir fiziniai asmenys. Tik šiam mokesčiui vis dar galioja nustatytas 150 000 eurų neapmokestinamas dydis. Tačiau didesnės vertės turimam nekilnojamam turtui neviršijančiam 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas. Nuo 300 000 eurų iki 500 000 eurų turimam turtui taikomas 1 procento mokesčio tarifas. Turtui, kurio vertė yra virš 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas. Tam tikros šio mokesčio lengvatos ir išimtys taikomos auginantiems vaikus arba kai turimą nekilnojamą turtą juridiniai asmenys naudoja nekomercinei, mokslo, švietimo ar socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų ar veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, veiklai ir pan[3].
Visuomenininkai: Lietuvos valdžia eilinius žmones ruošiasi ubagais paleisti
Tinklaraštininkas ir visuomenės aktyvistas Raimondas Šimaitis savo socialinio tinklo facebook paskyroje piktinosi, kad jau tuomet, kai buvo uždėtas žemės mokestis, buvo tikinama, kad savivaldybės turės iš ko tvarkyti kelius, šaligatvius, tiesti dviračių takus. Mokestis bus labai simboliškas, tad žmonės nė nepajus.
„Šįmet, ko gero visiems, žemės mokestis padvigubėjo. Žemė yra nekilnojamas turtas, o jie, dar papildomai nori apmokestinti namus, kurie stovi ant jau apmokestintos žemės. Mokėsime ir už žemę, ir už namus. Tiesa, butų savininkas mokės tik už butus.
Nekilnojamo turto mokestis kaip ir žemės mokestis, iš pradžių bus simboliškas, kad nesukeltų neramumų, o po to, pradės dvigubėti kiekvienais metais.
Prisipažinkite, kam alga pakilo dvigubai, lyginant su 2022metais?
Rinksime parašus referendumui, nes tokiais mokesčių kėlimo tempais, išvarys iš namų pensijų nesulaukus ir nuo žemės nuvarys“, – pastebėjimais dalijosi R. Šimaitis.
Anot jo, vietoje to, kad valstybės galvos galvotų kaip uždirbti, jie sustabdė tranzitą, uosto veiklą, uždarė AB „Lifosą“, subankrotino šimtus įmonių, o dabar ir eilinius žmones ruošiasi ubagais paleisti.
„Aš ne dėl to 100 eurų, suma nedidelė, bet dėl to, kad jei pernai 50, šįmet 100, kitąmet bus 200, po dviejų metų jau 400 ir t. t. Nežinau kaip jums, bet man uždarbiai kasmet nedvigubėja“, – dėstė vienas iš drąsesnių Lietuvos piliečių nebijantis išreikšti kritikos gerovės valstybės kūrėjams[4].
