VLKK nesutinka, kad ištekėjusios moterys turėtų pavardę su galūne –a
Nors Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė visai neseniai, rodos, galėjo švęsti pirmąją pergalę – po pateikimo Seime pritarta jos siūlymui įteisinti moterų pavardžių galūnių rašymą, užbaigiant pavardes raidėmis -a arba -ia, reikalai jau vėl krypsta į laisviečiams nepalankią pusę. Nors balsavimo metu už siūlymą balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19 Seimo narių, klausimai vėliau persikėlė į komitetus, bet politikai pareikalavo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados šiuo klausimu. Išvada, deja, ne tokia, kokios norėtų liberalios pavardžių rašybos palaikytojai.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė, kad įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija.
VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė išvadoje rašo:
„Taip būtų nepaisoma teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų, pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“.
Išvadoje VLKK nurodo, kad moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės, jų sudarymo dėsningumai aprašyti lietuvių kalbos gramatikoje, moterų pavardžių sudarymas yra autentiškas, užfiksuotas tarmėse, dokumentuose, raštuose.
„Siūlymas nustatyti išimtį „dėl moterų pavardžių su galūnėmis -a ar -ia, kai tokia yra vyriška pavardė“, vertintinas kaip žingsnis link vyrų ir moterų pavardžių sutapimo, kitaip sakant, pažodinio „bendros pavardės“ nustatymo“, – išvadoje sako V. Meiliūnaitė[1].
Ne Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o valstybinis kalbos urvas
Tokie argumentai papiktino visuomenininką,urnalistą ir tinklaraštininką Rimvidą Valatką. Savo socialiniame tinkle jis rėžė, kad komisarės išaiškinimas, kodėl nepritarta moterų pavardžių galūnių rašymui su -a, primena siaubo filmą.
„Gerdamas rytinę kavą įsijungiau TV. Pataikiau ant reportažo, kuriame Lietuvių kalbos komisijos ponia komisarė (ne, tikrai ne dviejų šimtų metų senumo kaip G.Marquezo herojus) aiškino, kodėl negalima lietuvėms leisti vadintis Mažeika, Sireika, Lizdeika, Stinta, bet Vėgėlė, Strimėlė ir Gyvatė tai gali.
Įsivaizduokit, sako ta ponia, kuri į mokyklą pradėjo eiti jau laisvoje Lietuvoje, kaip būsią baisu, jei tai būtų leista, – kai perskaitysit kur nors G.Nausėda, nesuprasit, ar čia Gitanas Nausėda, ar Gabrielė Nausėda.
Brrr…Tikras siaubo filmas apie valstiečių baudžiauninkų kalbą ėdančius smakus zombius, kurie atbilda atidunda. Viešpatėliau aukštielninkas, kalbos komisarai nežino, kad tekstas visada turi kontekstą. Uždrausti. Sulaužys kalbą, suės neprieteliai“, – sarkastiškai komentuoja R.Valatka.
Jis teigė, kad kalbos sergėtojai jau per ilgai savivaliauja ir Seimas turėtų imtis darbo – išgelbėti lietuvių kalbą ir pirmiausia kalbininkus, kaip protingų žmonių profesiją, nuo urvinių kalbininkų policininkų, kurie įsitikinę, kad lietuvių kalba ir XXI a. privalo šokti pagal kelių senolių sukurtą ir jaunesnių urvinių sekėjų šokį.
„Sadomazohizmas neturėtų būti valstybine politika. Ar tikrai būtinai mes visose srityse turim būti paskutiniai Europoje“, – reziumuoja jis[2].
Moterų pavardės su galūne –a yra slaviškos darybos
„Tai sveiki atvykę į rusiją. Per šimtmečius surusinti lietuvių kalbos nepavyko, tai tą konservatorių koalicijos partneriai dabar padarys“, – šitaip I. Pakarklytės siūlymą vertina parlamentarė Agnė Širinksienė[3].
Komentaruose skepsį tokiam siūlymui išreiškė ir daugiau žmonių, taip pat ir politikų.
„O čia tai visai įdomu. Tai anglėjam, tai rusenam. O kada bus pradėta gerbti savo gimtąją lietuvių kalbą? Bent jau valstybinę gerbkime. O tai ir bus ŽMOGA“, – rašo švietimietė, prof. habil. dr Vilija Targamadzė.
„Apie 1 450 lietuvių pavardžių turi priesagas -inskas, -inskis, dar apie 300 -anskas, -anskis. Siūlymui pritarus iš vyro pavardės Aginskas galėtų būti sudaroma moters pavardė Aginska, iš Glinskys – Glinska, iš Bielinskas – Bielinska… Tokiu būdu lietuvių moterų pavardžių darybos modelis visiškai sutaptų su lenkų kalbos“, – sakė Baltų kalbų ir vardyno centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis[4].
Seimo posėdžio metu „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sarkastiškai sureagavo į teiginį, kad žodžiai, besibaigiantys raide „a“, yra moteriškos giminės.
„Išgirdome teiginį apie tai, kad žodžiai su galūne -a yra moteriškos giminės, ir štai buvo pateiktas pavyzdys, kad tai yra savaime suprantama – Šarka, Lydeka. Tad norėčiau žinoti, kas aš, Jovaiša, esu?“ – klausė parlamentaras, o jo klausimą salėje palydėjo parlamentarų juokas.
Žurnalistė Regina Statkuvienė sako, kad Seimo nariai, panašu, patikėjo kažkur sklandančia kliše, esą lietuvių kalba yra viena iš slavų kalbų.
„Čia aš apie „lietuviškas“ moterų pavardes su galūne -a. Tai slaviška daryba. O jei pavardžių daryba slaviška, tai ir pati kalba tada logiška irgi tokia.
Tai nereiškia, kad moterys ar vyrai negali rašyti pavardžių originalo kalba. Tačiau daryba turi būti pagal konkrečios kalbos taisykles.
Nes pagal tokią logiką, kodėl gi lietuvės negali turėti pavardės su galūne – ova, -ič, – uwna etc“, – savo socialiniame tinkle rašo žurnalistė[5].
„Nepritariam, nes tradicijos“
Tuo tarpu projekto autorė Ieva Pakarklytė savo socialiniame tinkle rašo, kad kalbos sergėtojai gyvena alternatyviame pasaulyje.
„Pats komentaras tikrai nestebina, VLKK, kaip ir kiti kalbos prievaizdai, toliau gyvena alternatyvioje realybėje ir laikosi pozicijos, kad kalba, kultūra ir tradicijos kinta tik komisijoms ir inspekcijoms leidus. Bei kad vardai ir pavardės visų pirma yra komisijų ir inspekcijų klausimas, o ne žmogaus privataus gyvenimo ir žmogaus teisių tema“, – įsitikinusi politikė[6].
