Skundas – kaip atsakas į VRK sprendimą
Kandidatu į Lietuvos prezidentus norinčio tapo visuomenininko Antano Kandroto-Celofano dokumentų Vyriausioji rinkiminė komisija nepriėmė. Kaip matyti iš portalo 77.lt žinioje esančių dokumentų, tokį sprendimą priėmė VRK komisijos narys Andrius Vaišnys vien dėl to, kad pareiškėjas pateikė sąskaitą išduotą „Paysera LT“ – elektroninių pinigų įstaigos kuriai nėra išduota Banko licencija. Esą tai rodo, kad A. Kandroto vardu nėra atidaryta sąskaita banke, kaip kad tai numato vienas iš Rinkimų įstatymo straipsnių.
Taip pat pareiškėjui buvo priminta, kad: „Lietuvos bankas yra išdavęs 6 banko licencijas šiems bankams: AB Swedbank, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas, UAB Revolut Bank ir UAB PayRay Bank. Taigi viename iš jų galite atidaryti sąskaitą.“
Įdomu yra tas, kad A. Kandrotas į visas minėtas finansines institucijas kreipėsi, tačiau iš visų sulaukė neigiamo atsakymo dėl sąskaitos rinkiminei kompanijai atidarymo .
„Mano teisės kaip kandidato į prezidentus yra pažeidžiamos be akivaizdžios priežasties. Tai gali turėti neigiamą poveikį mano politinei kampanijai ir rinkimų proceso skaidrumui, – nemalonią tiesą valdininkams priminė visuomenininkas. – Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 5 punktu, prašau Vyriausiąją rinkimų komisiją imtis visų būtinų veiksmų kontroliuojant, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, įstatymai, kiti teisės aktai ir reglamentai, reglamentuojantys rinkimus, ypač dėl specialių banko sąskaitų atidarymo proceso būsimiems politinės kampanijos dalyviams. Kadangi nustatyta, kad bankai pažeidžia šio kodekso nuostatas, prašau taikyti atsakomybę visiems išvardintiems bankams už šių nuostatų pažeidimus.“
Šitą sistemą būtina reformuoti
Bendraudamas su 77.lt, A. Kandrotas stebėjosi, kad VRK jo skundą nagrinės net 20 darbo dienų.
„Valdininkai ilgiau aiškinsis su mano pateiktais dokumentais, negu vyks rinkiminė kampanija ir rinkimai, – ironizavo visuomenininkas. – O jei rimtai, paprastai tokie skundai nagrinėjami skubos tvarka, tad dabartinę situaciją vertinu kaip proceso vilkinimą ir bandymą pašalinti mane iš politinės kovos. Jeigu jau dabar imamasi tokių veiksmų, tai, manau, sistema jaučia, kad keliu jai grėsmę.“
Jis priminė, kad tai – ne pirmas teisinis santykių su VRK aiškinimasis.
„Vienas jų sprendimas yra apskųstas Administraciniam teismui, o dabartinė situacija tik patvirtina, kad trauktis nebėra kur. Šiuo metu veikiančią VRK-bankų sistemą būtina reformuoti, o kaip efektyviai tai seksis padaryti, priklausys ir nuo sąmoningų Lietuvos žmonių.“
Tapę prezidentu, mažintų bankų įtaką
Nors dokumentai dar nepriimti, A. Kandrotas patikino, jog tapęs šalies prezidentu, pirmiausia išspręstų bankų problemą.
„Jaučiu žmonių palaikymą, todėl tikiuosi visus klausimus spėsiu susitvarkyti. Juolab kad jau dabar žmonės skambina, klausia kur gali perversti lėšas, o man jiems tenka atsakyti, kad, bent kol kas, lėšų priimti negaliu, nes Lietuvą valdo ne jos žmonės, o bankai. Beje, prie dabartinio vadovo Gitano Nausėdos pokyčių nesitikiu, tačiau jeigu aš tapsiu prezidentu, reformų tikrai bus. Ir ne tik dėl rinkimų, – patikino visuomenininkas. – Lietuvos valstybinių institucijų pinigai saugomi komerciniuose bankuose. Taip būti neturi, nes tie bankai gali vieną dieną pasiimti, tarkim, policininkų arba ugniagesių-gelbėtojų lėšas ir dingti. Idant taip nenutiktų, būtina įkurti Lietuvos Valstybinį banką ir visus valdiškus pinigus saugoti jame.“
Pasak A. Kandrato, su panašiomis problemomis susiduria ir broliai latviai.
„Jie neslepia, kad pas juos irgi paradui bando vadovauti komerciniai bankai. Bet čia tikrai ne jų darbas spręsti, kas gali kandidatuoti rinkimuose, kas ne. Todėl pasikartosiu – laimėjęs dabartinę tvarką ir žaidimus su bankais užbaigsiu. Juolab kad keista, kai sąskaitos reikalauja banke, o tą patį rinkimų užstatą galima sumokėti ir iš kredito unijos. Laikas baigti su dvejopais standartais ir bankų savivale“, – apibendrino visuomenininkas.
