Už vaiko pagrobimą siūloma bausmė siekia iki 8 metų nelaisvės
Visa Lietuva lengviau atsikvėpė, kai devynmetė Agota buvo surasta gyva. Tiesa, džiaugtis tuo, kad mergaitė sveika, tikrai negalima, nes nepaisant to, kad iki šiol nėra žinoma ir veikiausiai nebus paskelbta apie tai, kokius fizinius sužalojimus vaikas patyrė, psichologinė trauma jai ir visiems jos artimiesiems išliks visam gyvenimui. Sulaikius įtariamąjį imta ne tik spėlioti kas jis, kokie pagrobimo motyvai, bet ir linksniuojamas jo likimas. Kol kas jam pareikšti įtarimai dėl sunkaus nusikaltimo – vaiko pagrobimo. Ir už šį sunkų nusikaltimą gresia „areštas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų“[1].
Smurto prieš vaiką rūšys ir kas už jas gresia
Tiesa, tai, kad kol kas įtariamajam pareikštas tik įtarimas dėl vaiko pagrobimo, dar nereiškia, kad neatsiras ir papildomų kaltinimų.
Iš labai aptakios informacijos, kuri pasiekė visuomenę, galima daryti išvadą ir apie tai, kad prieš vaiką buvo naudojamas smurtas. Bent jau psichologinis – be jokios abejonės, o apie kitas dvi smurto formas – fizinį ir seksualinį – visuomenė net bijo pagalvoti.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nurodo, kad smurto prieš vaiką formos yra keturios:
1) fizinis smurtas – tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas;
2) psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Psichologiniu smurtu nelaikomas tinkamas ir pagrįstas vaiko žinių ir gebėjimų vertinimas bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai;
3) seksualinis smurtas – tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos;
4) nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra[2].
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino mažametį baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.
Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
Tas, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino didelį kiekį pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Apskritai nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš mažamečius asmenis, laikomos sunkinančia nusikaltimo aplinkybe[3].
Baudžiamajame kodekse taip pat nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
Sunkus vaiko sužalojimas visuomenės ir teismo akyse skiriasi
Tiesa, kalbant apie smurto atvejus visuomenė jau gerai žino, kad tai, kas normaliam žmogui atrodo žiaurūs sužalojimai, teismuose kažkodėl neretai būna įvertinami nesunkiais sužalojimais.
Štai Lietuvoje dar nepamiršta Jurbarko nusikaltėlio byla – žinomos vietos politikės sūnus, būdamas nepilnametis, vienu smūgiu sulaužė jaunos merginos žandikaulį ir grasino ją išprievartauti.
Mergina po užpuolimo buvo gydoma reanimacijoje, jai buvo sutrupintas žandikaulis, išmušti dantys, smarkiai pažeista trachėja, nustatyta labai stipri kaklo trauma.
Visą tai teismas įvertino kaip „nesunkų sveikatos sužalojimą“. Nesunkų. Jaunai merginai sutrupinti veido kaulai, bet teismo akyse – nieko labai sunkaus čia nėra.
Politikės sūnelis net sugebėjo išvengti realios laisvės atėmimo bausmės[4].
Visuomenė įsiutusi: laikas pergalvoti bausmes
Tokios rezonansinės istorijos tik parodo Lietuvos teisėsaugos nelogiškumą. Kur kanapes savo reikmėms auginantis žmogelis nuteisiamas penkeriems metams už grotų, ir kur realios laisvės atėmimo bausmės išvengia girtas politikų sūnus, sumušęs ir grasinęs išprievartauti dešimtokę.
Maža to, Lietuvoje galioja ir nuostata, kad už gerą elgesį kalinys gali išeiti anksčiau laiko arba patekti į dabar dėmesio akiratyje esančius pusiaukelės namus. Taigi reali laisvės atėmimo bausmė gali ir dar labiau sutrumpėti.
Gyventojai negaili įtariamajam piktų žodžių ir ragina džiaugtis, kad jį suėmė policija, o ne patys savanoriai, mat tuomet, tikėtina, jo likimas būtų gerokai liūdnesnis, nei yra dabar.
