![keliai keliai](https://cdn.prod.seven-seven-k8s.outfission.com/images/db441bafdf09ee94794634c3eefdd1cdfdbc2926687460ce7d8e475238dd0386.jpg)
Ketvirtadienį Vilniaus Europos aikštėje, prie sostinės savivaldybės, vyksta grupės „Gelbėkime Vilniaus medžius“ protesto akcija – aktyvistai pasisako prieš perteklinį druskos naudojimą vykdant miesto priežiūrą žiemą.
Apie 15 prie miesto savivaldybės susirinkusių piketuotojų laikė plakatus su užrašais „Druska žudo medžius“, „Druska žiemą – dulkės, rūdys ir nudžiuvę medžiai pavasarį. Žaliosios sostinės logika?!“, „Šepetys sniegą šluoja, smėlis kaulų nelaužo, skalda medžių nežudo“, „Prisiberkite tiek druskos sau į sriubą“ ir pan.
Kaip aiškina aktyvistai, perteklinis druskos naudojimas blogina miesto medžių būklę, naikina miesto infrastruktūrą.
Anot akcijos organizatorės Ligitos Poškutės, perteklinis kiekis druskos Vilniuje naudojamas lyginant ir su kitomis regiono sostinėmis. Pasak jos, pernai Vilniuje buvo išberta 60 tūkst. tonų druskos per žiemos sezoną, tuo metu Talinas per sezoną sunaudojo tik apie 10 tūkst. tonų druskos.
Protestuotojai sausio 22 d. ištyrė šaligatvių balų druskingumą – vandenyje, pasemtame iš balų Pylimo, Pamėnkalnio, Antakalnio gatvėse bei Gedimino prospekte, druskingumo lygis siekė 100–150 gramų druskos viename litre vandens.
„Baltijos jūros vandenyje yra 7 g/l, tipiškame vandenyne – 35 g/l, Negyvojoje jūroje – 200 g/l“, – savo pranešime spaudai teigė aktyvistai.
Tokia perteklinė druska, kaip aiškina organizatoriai, patenka į miesto šaltinius, upelius ir upes, kenkia miesto ir jo aplinkos ekosistemoms. Be to, anot jų, druska ardo betoną, asfaltą, tiltų konstrukcijas, stulpus, namų pamatus, transporto priemones, kurių atstatymas miestui brangiai kainuos.
Parengta remiantis elta.