<h2>Kontraversiškas meno kūrinys jau spėjo tapti vienu iš miesto skiriamuoju ženklu</h2>
<p style="text-align: justify;">Vilniaus ar Neries vamzdis, tai skulptūra, kurį vienus pykdo, kitiems kelia pašaipų juoką. Iš ties, oficialiai kūrinys pavadintas „Krantinės arka“ ir per daugiau nei dešimties metų gyvavimo laikotarpį spėjo tapti sostinės simboliu ir visiems puikiai pažįstama vieta. Nors menininkai, politikai ir aktyvūs visuomenės nariai ne kartą ragino miesto valdžią skulptūrą išmontuoti, tikindami, jog vamzdis gadina miesto įvaizdį ir tikrai nepuošia Neries pakrantės, vis gi, kontraversiškas kūrinys niekur nedingo ir, regis, artimiausiu metu nedings.</p>
<p style="text-align: justify;">Kalbant apie miesto įvaizdį, dizainą ir tiesiog meno vertę, Vilniaus vamzdis tampa abejingų nepaliekančia tema. Nors menininkai vieningos nuomonės neatranda, o miestiečiai jau priprato prie keistos pakrantės puošmenos, atrodo, įdomūs meniniai sprendimai Vilniuje nesiliauja. </p>
<p style="text-align: justify;">Dar nuo 2017-ųjų savivaldybės inicijuojama meno projektų rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ dar šiais metais galėjo nustebinti savo rezultatais. Viena iš konkurse dalyvavusių skulptūrų būtų sulaukusi nemažiau kontraversijų nei garsusis Neries vamzdis. Konkurse dalyvavusi skulptūra „Privatus laikas“ išties gana kvestionuotina, mat iš ties, tai tik surūdijęs garažas. Laimėjimo atveju, buvo manoma, kad skulptūra puikiai derėtų Naujininkuose. Visgi, savivaldybė iš net 188 dalyvavusiųjų, pasirinko 12 kitų kūrinių[1]. Galima tik spėlioti, ar šie nebus tokie kontraversiški kaip legendinis Vilniaus vamzdis, juk, atrodo, sostinė mėgsta stebinti.</p>
<p style="text-align: justify;"><img src="77_CDN_URL/images/zach-key-rke6rxol14u-unsplash.jpg" alt="Menas" /></p>
<h2>Garsusis vamzdis turėjo tapti „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ puošmena</h2>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Dar 2008-ųjų pradžioje „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ surengė meno kūrinių viešosiose erdvėse sukūrimo konkursą, kurį laimėjo Vlado Urbanavičiaus, Roberto Antinio ir Mindaugo Navako projektai. Garsioji skulpūra Neries krantinėje įmontuota 2009-ųjų vasario 17-ą dieną. </p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Kitų laimėtojų, R. Antinio ir M. Navako skulptūros įmontuotos priešingame upės krante. R. Antinio skulptūra „Paskutinis“ atsirado netoli Geležinio vilko tilto, o M. Navako kūrinys „Dviaukštis“ – šalia Baltojo tilto. Visų šių skulptūrų sukūrimą finansavo Kultūros ministerija. Jos kainavo maždaug po 25 tūkst. eurų. Pasibaigus VEKS renginiams, skulptūros atiteko miesto savivaldybei[2].</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">„Krantinės arka“ skulptūrai buvo naudojami geležiniai vamzždiai, kurie buvo iškasti ir atvežti iš Ukrainos bei Rusijos. Skulptūros vidus sutvirtintas karkasu[3].</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Kūrinio autorius V. Urbanavičiui buvo sumokėta 10 tūkstančių litų, o pačios skulptūros kaina tuo metu buvo 100 000 litų.</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">2019-ais skulptūrai sukako dešimt metų. Ta proga, Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad savivaldybės planuose šio kūrinio nukėlimo darbų nėra. „Tikrai jokių sprendimų dabar nėra priimta ir neplanuojame artimiausiu metu priimti. Siekiame Neries krantinę padaryti gyvą. Labai džiaugiuosi, kad šiandien matau žmones, netgi žiemą bėgiojančius ir važinėjančius dviračiu Neries krantine. Projektas vykdomas dešiniojo ir kairiojo Neries krantinių visų šlaitų pertvarkymo, kad žmonės turėtų ir kur prisėsti, ir pabūti, pasportuoti ar kultūringai laiką kitaip praleisti. Tai aš į tai koncentruojuosi, o kitos problemos tiesiog neaktualios šiai dienai“, – R. Šimašiaus mintis aprašė „diena.lt".</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;"><img src="77_CDN_URL/images/gabriele-stravinskaite-x77vm1ilx9q-unsplash-1.jpg" alt="Sostinė" /></p>
<h2>Kritika ir kontraversijų lavina skulptūros iš vietos nepajudina</h2>
<p style="text-align: justify;">Jei viena dalis vilniečių bei miesto svečių skulptūros nekenčia ir prisijaukinti jos taip ir nesugebėjo, kiti šią architektūrinę konstrukciją vertina kaip tikrą meno kūrinį. Buvusi viešosios įstaigos „Vilniaus – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona Bajorinienė yra sakiusi, kad „vamzdis“ tapo antruoju, o gal net ir pirmuoju Vilniaus, kaip kultūros sostinės, logotipu[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo „kalbavilnieciai.lt", savo nuomonę apie Vilniaus simboliu tapusį kūrinį išreiškė bene visi žymūs Lietuvos žmonės ir meno atstovai, pavyzdžiui, menotyrininkė Laimą Kreivytė žiniasklaidai sakė, kad skirtingi skoniai nėra rimtas pagrindas pašalinti skulptūrą.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu, remiantis „diena.lt" informacija, dar 2014-ais buvo įregistruota elektroninė peticija, kurią be kitų palaikė architektas Napalys Kitkauskas ir teatrologė Gražina Mareckaitė. Peticijoje teigiama, jog skulptūra įrengta laikinai ir turėjusi stovėti iki 2010-ųjų pabaigos, todėl miesto savivaldybė turėtų skulptūrą iškelti.</p>
<p style="text-align: justify;">Pats skulptūros autorius Vl. Urbanavičius teigė, jog visos diskusijose išsakomos nuomonės dėl skulptūros jam yra naudingos, o įsakymas skulptūrą demontuoti „būtų jokia tragedija“.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Visgi, nepaisant kritikos ir pykčių, sostinės valdžia garsiojo vamzdžio nusprendė nejudinti. 2021-ųjų balandžio 1-ą buvo pranešta, kad skulptūrą nutarta išmontuoti, tačiau greitai paaiškėjo, jog tai tebuvo savivaldybės pokštas. Mylėtų ar nekęstų, dalis vilniečių be šios skulptūros jau neįsivaizduoja savojo miesto centro.</p>
