<h2>Vaikų kambariai viešosiose įstaigose taps prievole</h2>
<p>Karjera ir šeima kartais tampa dviem sunkiai suderinamais dalykais, o ypatingai tada, kai vos sukūrus šeimą ir pradėjus auginti vaikus, žmogus yra raginamas kuo greičiau sugrįžti į profesinę sferą. Didžiuosiuose miestuose vietų vaikų darželiuose stinga, auklių paslaugos brangios, susiduriama ir su problema, kad nėra kam palikti vaikų po pamokų, tad politikai sugalvojo šeimų gyvenimą galinčią palengvinti išeitį – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė vaiko kambarių kūrimą įteisinančioms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms bei sutiko su Darbo kodekso pataisa, įpareigojančia viešąsias įstaigas įrengti vaiko kambarius, atsižvelgiant į darbuotojų, auginančių mažamečius, poreikius. </p>
<p>Abu projektus iš vadinamo šeimų paketo teikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį į pokyčių viešajame sektoriuje būtinybę, mat jei čia nebus imamasi lyderystės, „niekas ir nesikeis“. Todėl darbo vietose reikia maksimaliai sukurti tokią aplinką, kuri būtų draugiška šeimoms[1].</p>
<p>Tiesa, toks sprendimas – tai ne rekomendacija, o prievolė įstaigoms. Juk viešajame sektoriuje pokyčiai dažniausiai vyksta metų metus, o kartais ir išvis neįvyksta. Tad vaiko kambarių steigimo imamasi iš peties. Juk pasak V. Čmilytės-Nielsen, didžioji dalis viešojo sektoriaus darbuotojų – moterys, sudarančios apie 70 proc. kolektyvo, kuriame dirba 100 ir daugiau darbuotojų.</p>
<p>Prievolė įrengti vaiko kambarius tektų toms viešojo sektoriaus institucijoms, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, taip būtų parodomas pavyzdys ir privačiam sektoriui.</p>
<p>Apsvarstyta buvo ir Darbo kodekso pataisa, numatanti 4 darbo dienų savaitę dirbantiems viešajame sektoriuje ir auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus. Esą toks sprendimas būtų alternatyva sugrįžtantiems anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų.</p>
<p>Kryptingas ir kasmet mažėjantis gimstamumas šalyje rodo[2], kad vis daugiau žmonių prieš kurdami šeimą gerai apgalvoja, ar pavyks kokybiškai užauginti atžalą bei suderinti karjerą su tėvyste, kai dažnas nėra tiek finansiškai pajėgus, kad išgalėtų pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms samdyti auklę arba vesti vaiką į privatų darželį, nes valstybiniame tiesiog nepakanka vietos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaikai-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Erdvės darbuotojų atžaloms privačiose įmonėse – ne naujiena</h2>
<p>Vaikų kambario koncepcija dar 2018-aisiais buvo įgyvendinta ir Vyriausybėje kaip laikinas sprendimas kanceliarijos darbuotojams iki galutinių teisinių sprendimų dėl vaikų priežiūros[3]. Tuometinis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis aptarė ir vaikų priežiūros galimybes esant darbo vietoje – pavyzdžiui tai, kad rotacijos būdu vienas iš tėvų pasirinktą dieną savo darbo vietą persikeltų į vaikų kambarį ir tuos vaikus prižiūrėtų.</p>
<p>Teigiama, kad tokia vaikų erdvė iškart tapo populiaria tarp Vyriausybės darbuotojų. Šių vaikai po pamokų ateina į tėvų darbovietę paruošti pamokų, o po to jau vyksta į kitus užsiėmimus. Šioje erdvėje yra įkurta ir speciali darbo vieta tėvams, iš kurios yra sudaryta galimybė ne tik dirbti, bet ir leisti laiką su savo atžala[8].</p>
<p>Tokia idėja dar visai neseniai buvo pritaikyta ir Lietuvos privačiose įmonėse, mat tėvai, žinodami, kad jų atžalos yra saugios ir visai čia pat, jaučiasi daug ramiau ir dėmesį gali nukreipti į darbą. Moderniuose biuruose vis labiau stengiantis atkartoti namų aplinką, nepamiršti lieka ir darbuotojų vaikai. Viena iš tokių įmonių – „Bitė Lietuva“, tokią galimybę sostinėje esantiems darbuotojams teikianti net 11 metų, Ukmergės darbuotojams – jau 5 metus ir nuo 2019-ųjų – ir Šiaulių darbuotojams[7]. Be visa ko, šiuose kambariuose vaikus prižiūri ir veiklos jiems prigalvoja dirbančios auklės.</p>
<p>Kita telekomunikacijų bendrovė – „Telia Lietuva“ savo naujo biuro patalpose taip pat įrengė zoną darbuotojų vaikams, kurioje jie nuolat turi veiklos. Čia nuolat rengiami įvairūs užsiėmimai ir net organizuojamos stovyklos mokyklos atostogų metu[8].</p>
<p>Speciali ir vaikų poreikius atliepianti erdvė veikia jau ir ERGO centriniame biure, Vilniuje. Ji yra skirta 6–12 metų amžiaus mokyklinukams. Įmonės Personalo ir administravimo departamento vadovės Aistės Lapinienės teigimu, toks sprendimas padeda ne tik derinti tėvystę ir karjerą, bet ir suteikia galimybių tėvams daugiau laiko praleisti su savo vaikais, ir, pavyzdžiui, pietų pertraukų metu kartu papietauti kavinukėje[7].</p>
<p>Nuo Vakarų valstybėse jau gana dažnos praktikos neatsiliko ir „Danske Bank“, pastate „DC Valley“ įrengęs erdvę, kurioje tėvai gali dirbti būdami kartu su savo atžalomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/erdves.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patogu, bet ar atliepia šiuolaikinio vaiko poreikius?</h2>
<p>Visgi kelis metus trunkanti COVID-19 pandemija padiktavo ir kiek kitas taisykles – dalis vaikų kambarių, įrengtų įmonėse, yra apytuščiai arba visai nenaudojami, mat tėvai vis dažniau renkasi dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Tačiau toks sprendimas tuo pačiu išsprendžia ir esmines tėvų problemas kas rytą vežant vaikus į darželius ar papildomas ugdymo įstaigas, taip pat galvojant, kaip vėl reikės vaikus užimti po pamokų. Kita vertus, vaikų zonos įmonėse toli gražu nėra profesionalios ugdymo įstaigos, nors ir teikia tam tikrą pagalbą tėvams.</p>
<p>Vis dėlto viešosiose įstaigose tokia praktika dar nėra gausiai taikoma, o šiuos procesus, tikėtina, sulėtino ir galimybė dirbti „iš namų“. Vienaip ar kitaip, kokybiška vaikų priežiūra specialiose erdvėse įmonėms kainuoja, tačiau kalbant apie elementariausius kambarius kaip antai Vyriausybėje, patiriamos išlaidos yra minimalios, o tėvai ekstra atvejais nelieka palikti „ant ledo“.</p>
<p>Norint įrengti kokybiškas vaikų erdves įmonėse derėtų susirūpinti ir tuo, kas mažamečius prižiūrės – jei juos žiūrės vienas iš darbuotojų rotacijos būdu, tikėtina, jog šiam kokybiškai dirbti vaikų keliamo šurmulio fone nelabai ir pavyks. Norint kokybiškai užimti vaikus, tam reikėtų samdyti aukles, galvoti veiklas, o tai reikštų papildomas išlaidas.</p>
<p>Tačiau nors ir kiek teigiamų aspektų tokioje verslų pozicijoje matytume, nebūtinai tai reiškia, kad viskas daroma tik vardan mūsų gerovės. Pavyzdžiui, ISM lyderystės programų vadovė Alisa Miniotaitė laikosi pozicijos, kad tai – tik būdas darbuotojui prisirišti. Juk jei šis keis darbą, aplinką privalės keisti ir jo vaikas, kas gali sukelti nemažai streso[8].</p>
