Mažas spalvotas įrenginys slepia kelias skirtingas atliekas
Ant šaligatvio numesta vienkartinė elektroninė cigaretė dažnai atrodo kaip nedidelė plastiko šiukšlė. Iš tikrųjų tai yra elektroninis prietaisas, kuriame sujungta ličio jonų baterija, kaitinimo elementas, mikroschema, laidai, plastikinis arba metalinis korpusas ir skysčiu prisotinta medžiaga. Viename gaminyje susiduria kelios atliekų rūšys, kurių negalima saugiai tvarkyti kartu su įprastomis buitinėmis šiukšlėmis.
Vienkartinės elektroninės cigaretės sukurtos taip, kad visas įrenginys būtų išmetamas pasibaigus skysčiui arba išsikrovus baterijai. Net techniškai dar veikianti baterija kartu su likusiais komponentais tampa atlieka. Oksfordo universiteto pristatytas tyrimas parodė, kad dalis šiuose gaminiuose naudojamų ličio jonų elementų galėtų būti įkraunami šimtus kartų, nors pats prietaisas parduodamas vienkartiniam naudojimui.
Europos Komisija vienkartines elektronines cigaretes apibūdina kaip gaminius, vienu metu sukuriančius plastiko, elektronikos ir pavojingų medžiagų atliekas. Pavojų kelia ne tik baterija, bet ir įrenginio viduje likęs skystis, kuriame gali būti nikotino bei kitų cheminių medžiagų.
Lietuvos statistikoje šios atliekos pasislepia tarp smulkios elektronikos
Tiksliai pasakyti, kiek vienkartinių elektroninių cigarečių kasmet išmetama Lietuvoje, sudėtinga. Jos nėra apskaitomos kaip atskira atliekų kategorija, nes priskiriamos smulkiai elektros ir elektroninei įrangai. Toje pačioje statistinėje grupėje atsiduria daugybė kitų nedidelių prietaisų.
Tokia apskaita neleidžia aiškiai matyti, kokia dalis elektroninių cigarečių surenkama tinkamai, kiek jų patenka į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, o kiek lieka gatvėse, parkuose, paplūdimiuose ir kitose viešosiose erdvėse. Matomas šiukšlinimas yra tik viena problemos dalis – nemažai prietaisų išmetama į buitines šiukšliadėžes namuose.
Užsienio duomenys leidžia suprasti galimą problemos mastą, tačiau jų negalima tiesiogiai perkelti Lietuvai. Jungtinėje Karalystėje 2023 metais buvo išmetama beveik 5 mln. vienkartinių elektroninių cigarečių per savaitę. Ankstesniame tyrime apskaičiuota, kad dėl netinkamai išmetamų prietaisų per metus galėjo būti prarandama apie 10 tonų ličio. Lietuvoje patikimo analogiško skaičiavimo kol kas nėra.
Ličio baterijos sukelia gaisrus atliekų konteineriuose ir rūšiavimo linijose
Vienkartinėje elektroninėje cigaretėje esanti ličio jonų baterija gali išlaikyti dalį energijos net tada, kai prietaisas nebesukuria garų. Suspaudus, pradūrus arba sulaužius bateriją gali įvykti vidinis trumpasis jungimas. Elementas pradeda sparčiai kaisti ir gali užsidegti.
Didžiausia rizika atsiranda elektroninei cigaretei patekus į mišrių atliekų srautą. Atliekos presuojamos surinkimo automobilyje, smulkinamos ir perkeliamos konvejeriais. Nedidelę bateriją gali pažeisti presas ar rūšiavimo įranga, o užsidegusi ji padega šalia esančius popierius, plastiką ir kitas degias medžiagas.
Toks gaisras gali kilti konteineryje, atliekų surinkimo sunkvežimyje, rūšiavimo ceche ar sandėlyje. Ličio baterijų gaisrus sudėtinga kontroliuoti, nes pažeistuose elementuose gali prasidėti grandininė šiluminė reakcija. Vienas neatsakingai išmestas kišeninis prietaisas gali sustabdyti atliekų tvarkymo liniją ir sukelti pavojų darbuotojams.
Dėl šios priežasties elektroninės cigaretės negalima ardyti, spausti, pradurti ar bandyti savarankiškai išimti jos baterijos. Pažeistą, įkaitusį ar deformuotą prietaisą reikia laikyti atokiau nuo degių daiktų ir perduoti atliekų surinkėjams, informuojant apie jo būklę.
Plastikinis korpusas gamtoje suyra į smulkesnes daleles
Vienkartinės elektroninės cigaretės korpusas dažniausiai gaminamas iš plastiko arba plastiko ir metalo derinio. Prie jo prisideda silikoninės detalės, kempinė, laidų izoliacija ir elektroninės plokštės medžiagos. Gamtoje toks įrenginys neišnyksta pasibaigus jo naudojimo laikui.
Saulės šviesa, temperatūrų kaita, drėgmė ir mechaninis poveikis palaipsniui ardo plastikinį korpusą. Jis skyla į mažesnes daleles, kurios gali patekti į dirvožemį, lietaus nuotekas ir vandens telkinius. Taip vienkartinių elektroninių cigarečių atliekos prisideda prie mikroplastiko taršos.
Įrenginio viduje gali likti elektroninių cigarečių skysčio. Numestas gaminys gali būti paveiktas lietaus, o jo turinys – išsiplauti į aplinką. Ypač problemiški nikotino turintys likučiai, nes nikotinas yra biologiškai aktyvi ir toksiška medžiaga.
Spalvotas korpusas ir saldumynus primenanti forma taip pat gali patraukti vaikų dėmesį. Gatvėje rastos elektroninės cigaretės nereikėtų liesti plikomis rankomis, ardyti ar bandyti naudoti. Surenkant ją saugiau mūvėti pirštines, ypač jeigu korpusas pažeistas arba iš jo teka skystis.
Elektroninių cigarečių negalima mesti į plastiko konteinerį
Nors didelę prietaiso dalį sudaro plastikas, panaudota elektroninė cigaretė nėra plastikinė pakuotė. Jos negalima mesti į geltonąjį pakuočių konteinerį. Ten patekęs prietaisas su ličio baterija kelia tokį patį gaisro pavojų kaip ir mišrių atliekų sraute.
Elektroninės cigaretės taip pat negalima mesti į popieriaus, stiklo ar maisto atliekų konteinerius. Netinka ir įprastos nešiojamųjų baterijų surinkimo dėžutės, jeigu baterija yra įmontuota į prietaisą ir vartotojas negali jos saugiai išimti. Aplinkos ministerija aiškiai nurodo, kad nebetinkamos elektroninės cigaretės turi būti tvarkomos kaip elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
Teisinga vieta – smulkios elektronikos atliekų surinkimo talpa, elektronikos atliekas priimanti įmonė arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė. Panaudotus įrenginius nemokamai turi priimti ir elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančios prekybos vietos.
Iki perdavimo elektroninės cigaretės nederėtų kaupti šalia radiatorių, viryklių ar kitų šilumos šaltinių. Jas reikia laikyti sausai, atskirai nuo lengvai užsiliepsnojančių medžiagų ir vaikams nepasiekiamoje vietoje. Pažeistų prietaisų negalima siųsti įprastu paštu ar palikti bendrose siuntų dėžėse.
Pardavėjai ir importuotojai atsako ne tik už pardavimą
Elektronines cigaretes Lietuvos rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai patenka į išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemą. Tai reiškia, kad verslas turi prisidėti prie rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, tvarkymo ir visuomenės informavimo.
Pardavėjas neturėtų būti tik vieta, kurioje įrenginys greitai parduodamas. Prekybos vieta yra viena logiškiausių jo grąžinimo vietų, nes vartotojas į ją ir taip ateina pirkti naujo gaminio. Jeigu elektroninę cigaretę lengviau nusipirkti negu teisėtai atiduoti, dalis atliekų neišvengiamai pateks į artimiausią šiukšliadėžę.
Aplinkos ministerija dar 2022 metais pripažino, kad elektroninių cigarečių tiekėjai ir importuotojai turėtų plėsti atliekų surinkimo tinklą. Patogios talpos specializuotose parduotuvėse, baruose ir kitose gaminių naudojimo vietose galėtų sumažinti netinkamai išmetamų prietaisų skaičių.
Tačiau surinkimo dėžė pati savaime problemos neišsprendžia. Ji turi būti aiškiai pažymėta, saugiai įrengta ir reguliariai ištuštinama. Pardavėjai taip pat turi informuoti pirkėją, kad gaminio negalima mesti į buitinių atliekų ar pakuočių konteinerį.
Sudėtinga konstrukcija apsunkina medžiagų perdirbimą
Vienkartinės elektroninės cigaretės komponentai pagaminti iš skirtingų medžiagų, tačiau yra glaudžiai sujungti mažame korpuse. Norint atgauti bateriją, metalą ir plastiką, įrenginį reikia saugiai išardyti. Rankinis ardymas kainuoja, o automatizuotai smulkinant kyla baterijos pažeidimo ir gaisro pavojus.
Įrenginio viduje likęs skystis ir juo įmirkusi medžiaga dar labiau apsunkina procesą. Perdirbėjui tenka tvarkyti ne tik elektroniką, bet ir cheminiais likučiais užterštas dalis. Todėl net tinkamai surinkta vienkartinė elektroninė cigaretė nebūtinai visa virsta nauja žaliava.
Perdirbant galima atgauti dalį metalų, tačiau tai nepanaikina pradinio išteklių švaistymo. Litis, varis, plastikas ir elektronikos komponentai išgaunami, pagaminami, gabenami į Europą ir surenkami į prietaisą, kurio naudojimo trukmė dažnai matuojama dienomis.
Oksfordo universiteto tyrėjai nustatė, kad kai kurios vienkartinėse elektroninėse cigaretėse naudojamos baterijos išlaiko geras savybes po šimtų įkrovimo ciklų. Technologiškai ilgaamžis komponentas įmontuojamas į trumpaamžį gaminį – tai viena ryškiausių šio produkto konstrukcijos prieštarų.
Europos šalys renkasi tarp surinkimo sistemų ir draudimų
Vieningos Europos Sąjungos taisyklės, visiškai uždraudžiančios vienkartines elektronines cigaretes visose valstybėse narėse, 2026 metais nėra. Tačiau atskiros šalys jau pasirinko griežtesnį kelią. Belgija jų prekybą uždraudė nuo 2025 metų pradžios, o Prancūzija taip pat gavo Europos Komisijos pritarimą nacionaliniam draudimui.
Jungtinėje Karalystėje vienkartinių elektroninių cigarečių pardavimo draudimas įsigaliojo 2025 metų birželį. Šis sprendimas buvo grindžiamas ne tik jaunimo priklausomybės rizika, bet ir sparčiai augančiu elektronikos atliekų kiekiu, prarandamu ličiu bei atliekų tvarkymo įmonėse kylančiais gaisrais.
Draudimų kritikai perspėja, kad dalis prekybos gali persikelti į nelegalią rinką, o vartotojai – prie kitų tabako ar nikotino produktų. Todėl vien produktų pašalinimas iš legalių parduotuvių negarantuoja, kad problema visiškai išnyks. Reikalinga rinkos kontrolė, prieinamos daugkartinės alternatyvos ir vartotojų informavimas.
Kita kryptis – privalomas užstatas arba aiškiai finansuojama grąžinimo sistema. Nedidelė į gaminio kainą įtraukta suma būtų grąžinama pristačius panaudotą įrenginį. Toks modelis vienkartinę elektroninę cigaretę paverstų ne beverte šiukšle, o daiktu, kurį apsimoka sugrąžinti.
Naujos baterijų taisyklės spaudžia keisti vienkartinių gaminių dizainą
Europos Sąjungos baterijų reglamentas stiprina reikalavimus baterijų tvarumui, ženklinimui, surinkimui ir perdirbimui. Nuo 2027 metų daugelyje gaminių nešiojamosios baterijos turės būti lengvai išimamos ir pakeičiamos vartotojo, nors reglamente numatytos tam tikros išimtys.
Vienkartinių elektroninių cigarečių modelis sunkiai dera su kryptimi, pagal kurią baterija turi būti prieinama, keičiama ir tinkamai surenkama. Jei gaminys suprojektuotas taip, kad nei skysčio, nei energijos šaltinio negalima papildyti, visas prietaisas tampa atlieka vos pasibaigus vienai jo daliai.
Gamintojai gali bandyti prisitaikyti kurdami techniškai įkraunamus arba papildomus gaminius. Tačiau vien USB jungtis dar nepaverčia produkto tvariu. Jeigu korpusas, kaitiklis ar skysčio kasetė nėra praktiškai keičiami, vartotojas ir toliau išmeta beveik visą elektroninį įrenginį.
Vertinant aplinkos požiūriu, svarbiausia ne tai, kaip produktas pavadintas ant pakuotės, o kiek laiko jis iš tikrųjų naudojamas, ar jį galima taisyti ir papildyti, ar baterija išimama ir kokia dalis medžiagų grįžta į gamybą.
Atsakomybė prasideda nuo gaminio konstrukcijos, o baigiasi surinkimo vietoje
Vartotojas atsako už tai, kad panaudota elektroninė cigaretė nepatektų į gatvę ar komunalinių atliekų konteinerį. Tačiau visa atsakomybė negali būti perkelta žmogui, jeigu gaminys parduodamas tūkstančiuose vietų, o jo surinkimo talpą tenka ilgai ieškoti.
Gamintojai ir importuotojai nusprendžia, iš kiek medžiagų gaminys bus pagamintas, ar jį bus galima papildyti ir kaip lengvai jis bus išardomas. Pardavėjai kontroliuoja paskutinį produkto kelio iki vartotojo etapą, todėl gali suteikti ir patogiausią grąžinimo vietą. Savivaldybės bei atliekų tvarkytojai atsako už saugią infrastruktūrą ir aiškią informaciją.
Kol vienkartinės elektroninės cigaretės teisėtai parduodamos Lietuvoje, realistiškas tikslas yra surinkti kuo didesnę jų dalį atskirai. Tam reikia matomų surinkimo dėžių prekybos vietose, atskiresnės atliekų apskaitos, aktyvesnės importuotojų atsakomybės ir paprastos žinutės vartotojui: elektroninė cigaretė nėra nei plastiko pakuotė, nei paprasta baterija.
Mažas prietaisas, naudojamas kelias dienas, aplinkoje gali išlikti daug metų. Jo patogumas trunka trumpai, o plastiko, ličio ir cheminių likučių tvarkymo išlaidos lieka miestams, atliekų įmonėms ir visuomenei. Vienkartinio produkto kaina kasoje dėl to neparodo visos jo kainos.
Šaltiniai
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“. (2022). Nebetinkamas naudoti elektronines cigaretes privalu rūšiuoti su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis. https://am.lrv.lt/lt/naujienos/nebetinkamas-naudoti-elektronines-cigaretes-privalu-rusiuoti-su-elektros-ir-elektronines-irangos-atliekomis/
„Europos Komisija“. (2024). Komisijos deleguotasis sprendimas dėl Prancūzijos nacionalinių nuostatų, draudžiančių vienkartines elektronines cigaretes. https://health.ec.europa.eu/document/download/7dfc1451-89e8-41bc-84b7-6ad9ada9027d_en?filename=tobacco_c_2024_6680_en.pdf
„Oksfordo universitetas“. (2023). Study finds that vast amounts of waste are caused by single-use e-cigarette batteries. https://www.ox.ac.uk/news/2023-12-14-study-finds-vast-amounts-waste-are-caused-single-use-e-cigarette-batteries
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai nagrinėja vienkartinių elektroninių cigarečių atliekų problemą Lietuvoje, pateikdamas svarbią informaciją apie jų sudėtį ir aplinkosaugos iššūkius. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti plačiąją visuomenę.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie vienkartinių elektroninių cigarečių atliekas, jų sudėtį ir poveikį aplinkai, remiasi tyrimais ir oficialiais šaltiniais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja vis didėjančią problemą, susijusią su elektroninių cigarečių atliekomis Lietuvoje. Tai svarbi tema, ypač atsižvelgiant į aplinkosaugos iššūkius ir visuomenės sąmoningumą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie vienkartinių elektroninių cigarečių atliekas Lietuvoje, jų poveikį aplinkai ir pavojus, susijusius su ličio baterijomis. Tai yra aktuali tema, kuri skatina visuomenę susimąstyti apie atliekų tvarkymą ir ekologiją.
Straipsnis kelia nepagrįstą nerimą dėl ličio baterijų ir elektroninių cigarečių atliekų, nes pabrėžia galimus pavojus, tačiau nesuteikia pakankamai informacijos apie saugų jų tvarkymą ir prevencines priemones.
