Tas paslaptingas žodis „obligacija“ – ką jis reiškia ir ką žada
Daugelis yra girdėję apie obligacijas, tačiau retas su jomis susidūręs ar žino, kas tai tokio ir kokios naudos galima tikėtis. Portalo 77.lt skaitytojus šiuo klausimu maloniai sutiko pakonsultuoti finansų analitikas Laurynas R. Misevičius.
Kas yra obligacijos, apibūdinant jas paprastais žodžiais?
Šiaip obligacija pagal anglišką terminą obligation reiškia įsipareigojimą, o finansų pasaulyje tai yra vertybinis popierius, patvirtinantis skolą. Obligaciją išleidusi organizacija to vertybinio popieriaus savininkui įsipareigoja savo nustatytais terminais pagal nominalią obligacijos vertę pridedant metines palūkanas ar kitokį piniginį ekvivalentą, galbūt turtines teises, atlyginti tą įsiskolinimą.
Obligacijas paprastai leidžia šalių vyriausybės, verslo bendrovės ar savivaldybės. Obligacijų išleidimas vienas populiariausių metodų pasiskolinti lėšų, todėl jos dar įvardijamos skolos vertybiniais popieriais. Lietuvoje obligacijų yra išleidusi Vyriausybė, įvairios įmonės ir bankai, bet ne savivaldybės. Obligacijos istoriškai yra viena saugiausių investavimo formų, visgi paprastai negarantuojančių aukštų palūkanų normų.
Kam valstybė leidžia obligacijas? Ar joms suteikiamos kokios nors garantijos, nes kaip ir apie verslą kalbame?
Vyriausybinė obligacija – valstybės skolos vertybiniai popieriai, šalies prisiimtas įsipareigojimas iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugiausios, nes šalis visada vykdo savo įsipareigojimus – t. y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Žinoma, garantijų šimtaprocentinių nėra, kaip ir su kiekviena investicija…bet tik išimtiniais atvejais dėl karinių perversmų ar kataklizmų valstybės obligacijų išpirkimas gali būti sulaikytas ir/ar atidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos, negu už įmonių obligacijas. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios patrauklios investuotojams. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės, valiutos, infliacijos). Vyriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas trumpalaikiam terminui. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti lėšas kokiam nors valstybinės reikmės tikslui finansuoti.
Ar kiekvienas gali įsigyti valstybinių obligacijų?
Vyriausybines obligacijas gali pirkti bet kas, tik dažniausiai kiekvienos šalies valdžia nustato kasmetinius limitus, kiek vienas žmogus gali jų įsigyti savo vardu. Lietuvoje yra leidžiamos obligacijos, kurios vadinamos Taupymo lakštais – juos išleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė – tai fiziniams asmenims skirti skolos vertybiniai popieriai. Lietuvos Valstybė prisiima atsakomybę sumokėti nominalią obligacijų vertę ir sukauptas palūkanas nustatytą išpirkimo dieną. Mūsų šalyje Taupymo lakštų galima įsigyti tik iš pirminės rinkos – tai yra LR licencijuotų bankų ar investicinių įmonių (šiuo metu Finansų ministerija tokias licencijas yra išdavusi tik „Swedbank“ ir SEB bankams), tačiau jais prekiauti antrinėje rinkoje, tai yra tarp fizinių ir juridinių asmenų neleidžiama. Taigi pirkti galime tik obligacijas išleidus vyriausybei, o jas parduoti, tiksliau sugražinti vyriausybei išpirkimui, taip pat tik per valstybės įgaliotas institucijas, norint gauti visas mums priklausančias palūkanas, tik suėjus numatytam terminui, obligacijoms pasibaigus.
Kada valstybines obligacijas apsimoka pirkti, o kada – parduoti?
Aš asmeniškai esu investavęs ir pirkęs Amerikos Valstybės Iždo obligacijas, maždaug prieš 23 metus buvau įsigijęs 3 vertybinius popierius JAV, kurių kaina 2001 m. gegužę buvo po 25 JAV dolerius, o šiais metais pridavęs jas į banką už kiekvieną gavau po 50 dolerių (dvigubai) plius 17.78 dolerių palūkanų (vidutiniškai 3 proc. palūkanos virš metinės infliacijos normos). Norint, kad amerikietiškų vyriausybinių obligacijų vertė padvigubėtų, reikia jas išlaikyti bent 20 metų. Žinoma, šios pajamos yra itin menkos, tačiau jeigu būčiau nusipirkęs, sakysime, 3 obligacijas po 500 dolerių, kurių nominali vertė būtų buvęs vienas tūkstantis, arba dar geriau, kiek tuo metu leido JAV įstatymai, viso 10 obligacijų po 500, tai yra už maksimaliai leistiną 5 tūkstančių dolerių sumą tais metais, šią vasarą būčiau galėjęs banke atsiimti gerokai virš 10 tūkstančių dolerių. Dabar vienam asmeniui JAV leidžiama pirkti iki 10 tūkstančių EE serijos virtualių (elektroninių) valstybinių obligacijų į metus ir tiek pat maksimaliai sumai I serijos virtualių (elektroninių) valstybinių obligacijų, kurios skiriasi savo palūkanų normomis. Popierinėms obligacijoms tebegalioja 5 tūkstančiai JAV dolerių limitas kalendoriniams metams, tačiau tokius „senamadiškus“ vertybinius popierius galima įsigyti tik panaudojant asmeniui sugražintus federalinius mokesčius užpildžius kasmetinę pajamų deklaraciją.
Mano nuomone, valstybines obligacijas daugiausia perka konservatyvesni investuotojai, kurie nori suvaldyti infliaciją, uždirbti minimalias palūkanas, tačiau nepageidauja rizikuoti investavimu į kur kas labiau „banguojančią“ komercinių akcijų biržą. Neretai įvairių šalių piliečiai savo valstybių obligacijas išsiperka ir iš patriotizmo, norėdami dalyvauti svarbiame vyriausybės numatytame plėtros projekte tos valstybės labui. Svarbiausia apgalvoti kiekvieną savo investicinį žingsnį, pasverti, kiek rizikos tolerancijos turime ir kokių tikimės rezultatų, o taip pat nedėti visų „kiaušinių“ į vieną krepšelį, tai yra investuojant vadovautis diversifikacijos strategija.
Laurynas Misevičius – 30 metų Amerikoje pragyvenęs finansų analitikas, dirbęs Šveicarijos Banko „Connecticut“ ir „New Jersey“ valstijų investicijų skyriuose, o bei finansų patarėju viename stambiausių Šiaurės Amerikoje „Wells Fargo Advisors“ investiciniame banke, o vėliau įkūręs savo draudimo bendrovę.
