<h2>Nežinomi vardai lieka aplinkosaugos pasiekimų arenos užribyje</h2>
<p style="text-align: justify;">Sekasi geriausiems. Tokią frazę dažnai galima išgirsti įvairiausiose mūsų gyvenimo veiklose, nuo asmeninių santykių, iki karjeros. Vis tik, dažnai tai tik posakis ir žodžių žaismas, sumenkinantis mūsų pastangas ir pervertinantis tą, kuris, kai kuriais atvejais, daugiau kalba nei daro.</p>
<p style="text-align: justify;">Nei vienam šiuolaikiniam žmogui, kuris bent kiek seka pasaulines aktualijas nėra paslaptis, jog aplinkosauginės idėjos ir judėjimai yra viena karščiausių diskusijų temų, kuri yra ir itin madinga tendencija, kurią seka visi: tiek nuoširdžiai susirūpinę mūsų planetos ateitimi, tiek ir tie, kurie šią idėją pasigavo stebėdami mėgstamo nuomonės formuotojo turinį ir nusprendė tapti populiarios visuomenės grupės dalimi.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, mūsų gamtos apsaugą deklaruojantis judėjimas skaičiuoja jau 150 metų ir didžiąją dalį laiko jo reklaminiu veidu ir vėliavnešiu būdavo vidurinės arba aukštesnės socialinės klasės, baltasis vyras[1]. Šiandien, XXIa. visuomenė yra tokia politiškai korektiška, jog lygybės siekiama visur, todėl vis įvairesnės asmenų grupės įsitraukia į pačias netradiciškiausias sritis.</p>
<p style="text-align: justify;">Galbūt todėl, šiandien aplinkosaugininkų gretas vienija ir tarsi atstovauja paauglė Greta Thunberg. Žinoma, šios jaunos merginos aktyvumas ir įsitraukimas negali būti nuvertinami, jos aistra tik parodo, kad jaunoji karta iš tiesų rūpinasi ne tik savimi, tačiau ir mūsų visų gerove.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, natūraliai gali kilti klausimas, ar kiekviena aplinkos išsaugojimo ir taršos mažinimo tema bei sėkmingas pokytis bei išradimas turi būti pateikiamas tik Gretos Thunber kontekste? Juk ši tema yra itin aktuali ir bet kokie sėkmingi postūmiai link pažangesnių įrenginių ir technologijų, ar visuomenę suklusti skatinančios idėjos, turėtų būti diskutuojami ir komunikuojami taip pat garsiai kaip ir Gretos Thungerg mintys bei ironiškos žinutės ,,Twitter‘‘ paskyroje. Būtent šioje situacijoje galima įžvelgti aiškią takoskyrą tarp ,,madingų‘‘ tvaraus ir atsakingo gyvenimo būdo pasekėjų ir tų, kurie lieka už kadro.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-yurasits-35l5ovoc7ws-unsplash.jpg" alt="Šiukšlės jūroje" /></p>
<h2>G. Thunberg žinutės per naktį apskrieja pasaulį, tačiau pripažinimo nusipelnę išradėjai lieka nežinomi</h2>
<p style="text-align: justify;">Favoritų statuso suteikimas ryškesnėms ir plačiajai visuomenei labiau pažįstamiems veidams iš tiesų kuria prastą reputaciją visoms su šia itin svarbia tema susijusioms šalims. Juk dar visai neseniai aplinkosauga buvo niekam neįdomi ir nuobodi tema, o tie, kurie ja prabildavo garsiau buvo greitai nurašomi kaip radikalai.</p>
<p style="text-align: justify;">Spartesnė nei manyta klimato kaita, augantys šiukšlių kiekiai pasaulio sąvartynuose bei liūdni vaizdai, rodantys plastiku springstančius gyvūnus greitai atkreipė ne tik tikrų gamtos mylėtojų dėmesį, tačiau ir menkai besidominčiųjų, tačiau siekiančių didesnio sekėjų ar patiktukų skaičiaus socialinėje erdvėje.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk šiandien, atrodo, mes visi geriame kavą iš daugkartinio vartojimo puodelių, prekes namo vežame tik sukrovę į drobinius maišelius, o dar geriau, nevežame, o keliaujame pėsčiomis arba dviračiu. Tiesa, realybė dažnai kitokia, daugelis žmonių yra tingūs padarai, bet mėgsta prielankumą ir kitų pripažinimą. Todėl, sekame tuos, kuriuos seka kiti ir bet kokia kaina mėginame sukurti jautraus mūsų planetos problemoms asmens įvaizdį.</p>
<p style="text-align: justify;">Būtent tuomet ir kyla problema – visuomenės nuomonėje galią įgyja žiniasklaidos nuolat linksniuojami ir socialinėje erdvėje populiariausi asmenys. Taip, galima diskutuoti, kad apie juos kalbama daugiausiai būtent dėl jų nuopelnų – šiuo atveju tai jokiu būdu nėra nuvertinama. Tačiau, giriant ir aukštinant vienų asmenų pasiekimus, nedėtų pro akis praleisti ir kitų, galbūt plačiajai visuomenei mažiau žinomų žmonių įdirbio ir idėjų, kurios neretai būna dar reikšmingesnės.</p>
<p style="text-align: justify;">Ši diskusija gali būti siejama su „The Ocean Cleanup‘‘ sistemos sukūrimu ir tai, kaip mažai visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio šis išradimas bei jo kūrėjas sulaukė. Juk paklausus, kas yra Greta Thunberg, greičiausiai atsakyti galėtų didžioji dalis visuomenės, ypač jaunesnioji karta. Juk mergina sulaukia ne tik didžiulio dėmesio socialinėje erdvėje ar žiniasklaidoje, tačiau yra kviečiama į svarbius renginius, diskusijas ir iniciatyvas – ji tapo neoficialiu nepasitenkinusios visuomenės balsu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aslihan-altin-v17xppukrby-unsplash.jpg" alt="Greta Thunberg " /></p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu, paklausus apie Boyaną Slatą tikriausiai būtų galima išgirsti tik tylą. Tačiau, iš tiesų, tai gana sėkmingas olandų išradėjas ir verslininkas, sukūręs bendrovę „The Ocean Cleanup“, kuri naudoja novatoriškus sprendimus, siekiant pašalinti išmestą plastiką iš pasaulio vandenyno.</p>
<p style="text-align: justify;">Dėmesio šiam vaikinui stoką galima paaiškinti tiesiog aplinkosauginių problemų politizavimu. Kol kyla diskusijos ir nesutarimai, dėl to, kaip turėtumėme elgtis dėl mūsų planetos nykimo, ideologines tiesas galima pasitelkti susidorojimui su politiniais priešais, tuo tarpu, vos atsiradus problemos sprendimo būdui – jis yra ignoruojamas[2].</p>
<p style="text-align: justify;">„The Ocean Cleanup" yra ne pelno siekianti aplinkosaugos organizacija, įsikūrusi Nyderlanduose ir kurianti technologinius įrenginius, leidžiančius iš vandenynų surinkti plastiką arba net sulaikyti jį upėse, dar nepasiekus vandenyno. Po ilgų ir sudėtingų bandymų procesų ir prototipų kūrimo Šiaurės jūroje, buvo įdiegtas pirmasis visiškai veikiantis įrenginys Ramiajame vandenyne, prie didžiausios šiukšlių sankaupos[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Sėkmės atveju prognozuojama, kad per penkerius veikimo metus, ši įranga galėtų išvalyti net apie 50% Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupų[4]. Tai būtų galima laikyti didžiuliu atradimu ir optimistiška viltimi, tačiau kiek iš mūsų šią informaciją žinojome?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-yurasits-ivweuvmwmlg-unsplash.jpg" alt="Šiukšlės paplūdimyje" /></p>
<h2>Dėmesio nelygybė trukdo pažangai aplinkosauginių problemų srityje</h2>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, nebūtina griebtis konspiracinių teorijų ir svarstyti, kiek gi dar valstybės sąmoningai slepia nuo savų piliečių – tai būtų nepasvertas kraštutinumas. Iš tiesų, visų pirma mums patiems verta pažvelgti į tai, kokius žmones užkeliama ant pjedestalo. Juk dažniausiai darbo ar edukaciniame kelyje mūsų rezultatus demonstruoja pasiekimai.</p>
<p style="text-align: justify;">Esame itin gabūs mokiniai, jei laimime olimpiadą, puikūs darbuotojai, jei pateikiame kūrybingą projektą ar sudarome svarbų sandorį. Tačiau, aplinkosauginė tema yra gana jautri: juk kalbame apie gana pragaištingą mūsų planetai ateitį, todėl bet kokie teigiami pokyčiai, optimizmą keliantys atradimai ir naujovės turėtų būti pasitinkami su džiaugsmu ir garsia retorika, o patys išradėjai – atsidurti dėmesio centre.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo atveju vos 23-eju Boyanas Slatas, sukūręs plastiką iš vandenyno galinčią pašalinti novatorišką sistemą lieka nuošalyje, nors Greta Thunberg dalyvauja diskusijose su pasaulio lyderiais ir yra nominuojama Nobelio taikos premijai. Juk vertinant gana pragmatiškai, jaunosios švedų aktyvistės pasiekimai gana hipotetiniai, tuo tarpu Boyanas Slatas gali pasigirti realiu ir funkcionuojančiu atradimu, apie kurį niekas nekalba.</p>
<p style="text-align: justify;">Aplinkosaugos judėjimo veidui tapusiai Gretai Thunberg statomi net paminklai. Kaip rašoma <em>BBC</em>, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Vinčesterio universiteto studentus jaunosios aktyvistės skulptūra nustebino net labai nemaloniai. 24,000 svarų kainavusi ir karantino laikotarpiu pastatyta skulptūra, anot administracijos, turėtų įkvėpti jaunimą socialiniui aktyvumui ir priminti apie didėjančią klimato kaitos procesų grėsmę mūsų planetai[5].</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, patys studentai piktinasi, kad šiuo ypač sudėtingu pandeminiu laikotarpiu, universiteto valdžia imasi tokių tuštybės projektų – juk dalis studentų, finansiškai nukentėjusių dėl karantino apribojimų, galėtų žymiai tinkamiau panaudoti tokią paramą. Tiesa, patys universiteto atstovai komunikuoja, kad skulptūra pastatyta nenaudojant studentų paramai skirtų lėšų. </p>
<p style="text-align: justify;">Tai gana aktuali šiuolaikinės visuomenės problema. Žmonės lyg ir smerkia nelygybę, kuri šiuo atveju taip pat pastebima: nelygus dėmesys svarbiems pasiekimams yra ne tik akių užmerkimas svarbiai aplinkosauginei problemai, bet ir akivaizdus populiarių ir „madingų‘‘ asmenų pozicionavimas aukščiau visko.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors ir liūdina, tai negali stebinti, juk pasaulis smerkia švaistūnišką gyvenimo būdą ir ekonominę nelygybę, tuo pat metu, sekdamas kiekvieną turtingųjų žingsnį socialinėje erdvėje, iš turtingų, padarant juos dar turtingesniais. Šiuo atveju, bet kokia diskusija apie netolygų dėmesį aplinkosaugos srities aktyvistams kelia priešpriešas, nereikalingą neapykantą ir politinės korektūros pilnas diskusijas.</p>
<p style="text-align: justify;">Tolygus pasiekimų akcentavimas ir įvertinimas negali būti ir šiuo atveju nėra traktuojama kaip kritika kitiems aktyvistams. Įvertinus didžiulį Boyano Slato įdirbį ir realų pasiekimą, kuris gali kaip reikiant pagelbėti kovojant su plastiko tarša, nėra nuvertinama Gretos Thunberg aistra šiai temai: ši jauna mergina privertė apie mūsų planetą kamuojančias problemas išgirsti net tuos, kurie nieko negirdi ir niekuo nesidomi.</p>
<p style="text-align: justify;">Kiekvieno asmens įdirbis ir pastangos turėtų būti įvertintos lygiai, neatsižvelgiant į tai, kiek sekėjų jis turi ar jo populiarumą paieškų istorijose. Tik įvertinę kiekvieno pasiekimus mes iš ties galime padėti patys sau.</p>
