<h2>Socialinė žiniasklaida užima tvirtą vaikų psichikos formavimo poziciją</h2>
<p>Šiuolaikinės informacinės technologijos bei tam tikros komunikacijos priemonės (medijos), tokios kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ vaikams ir paaugliams daro nemažą įtaką. Psichologai nustatė, kad jos didžiausią poveikį turi 11–13 metų mergaitėms, o labiausiai pažeidžiamas berniukų amžiaus pogrupis yra 14–15 metų[1].</p>
<p>Aišku, nors ne visi tyrimai įrodo, kad socialinė žiniasklaida smarkiai kenkia asmeninei gerovei, tačiau mokslininkai įtaria, jog gali būti „pažeidžiamumo langų“ (ydingų bruožų), kuriuos aptikti yra tikrai sudėtinga, mat minėta žiniasklaidos rūšis gali turėti įtakos skirtingo amžiaus mergaičių ir berniukų pažeidžiamumui, ypatingai paauglystėje.</p>
<p>Buvo nustatyta, kad 11–13 metų mergaitės, kurios prailgino savo laiką, praleistą socialiniuose tinkluose, praėjus vieneriems metams buvo mažiau patenkintos gyvenimu. Tokia tendencija išryškėjo ir tarp 14–15 metų amžiaus berniukų. Visgi nebuvo rastas joks ryšys tarp socialinės žiniasklaidos bei gerovės kituose amžiaus tarpsniuose, išskyrus 19 metų amžių, kuomet dėl dažnesnio pasinėrimo į skaitmeninę realybę vėl sumažėjo abiejų lyčių pasitenkinimas gyvenimu.</p>
<p>Trumpiau tariant, pastebima, kad yra tam tikras amžius, kuris skiriasi tarp konkrečių lyčių pasitenkinimo gyvenimu atžvilgiu, dėl ko tyrėjai pradėjo darbą tikėdamiesi išsiaiškinti, ar socialinės žiniasklaidos populiarumo augimas turėjo įtakos didėjančiam jaunų žmonių psichinės sveikatos problemų lygiui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/camilo-jimenez-qzeno_gq7qa-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Psichikos susirgimai tarp vaikų tik dažnėja</h2>
<blockquote>
<p>Skaičiuojama, kad nuo 2017 iki 2021 m. vaikų nuo 5 iki 16 metų, turinčių įtariamų psichikos sveikatos problemų, skaičius išaugo maždaug 50 proc., o tai rodo, jog šiuo metu kenčia maždaug penki vaikai kiekvienoje klasėje.</p>
</blockquote>
<p>Taip pat fiksuota informacija apie žmonių psichinę sveikatą ir gerovę bei apie tai, kaip jie naudojasi socialiniais tinklais, tarkime, „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ bei „WhatsApp“.</p>
<p>Galiausiai buvo nustatytas dvipusis efektas, kai tam tikro amžiaus asmenų socialinių tinklų naudojimas buvo susijęs su pasitenkinimo gyvenimu mažėjimu kasmet, o mažas pasitenkinimas gyvenimu buvo susijęs su nepalyginamai dažnesniu socialinių tinklų naudojimu. Kita vertus, derėtų paminėti, kad tokios išvados rodo vidurkį ir vis tik negali būti naudojamos nuspėti, kaip konkretus asmuo gali reaguoti į socialinę žiniasklaidą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jakob-owens-wumb_ebrpjs-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mokslininkai įtaria, kad gali būti pažeidžiamumo lygių, kurie berniukams ir mergaitėms yra skirtingi</h2>
<p>Atsižvelgiant į sudėtingus paauglystėje vykstančius biologinius bei socialinius pokyčius, kenksmingų emocinių mechanizmų atskleidimas gali užtrukti šiek tiek laiko. Tačiau kone vienpusiškai tvirtinama, kad didesnis mergaičių depresijos lygis yra neabejotinai susijęs su ilgesniu laiko tarpu, praleistu socialinėje žiniasklaidoje, taipogi patyčiomis internete bei prastu miegu[2].</p>
<p>Galiausiai vienas iš didžiausių iššūkių naudojant informaciją apie socialinėje žiniasklaidoje praleidžiamą laiką yra tai, kad neįmanoma žinoti, kas vyksta ir su kuo susiduria jaunimas – galima tik daryti įvairias tyrimais pagrįstas prielaidas.</p>
<p>Bet kokiu atveju, norint tobulinti mokslą ir, svarbiausia, imtis pokyčių, gerinančių jaunų žmonių gerovę, reikia išsamesnių, niuansuotų duomenų apie žmonių patirtį internete. Būtent tokia informacija, įskaitant socialinių tinklų įmonių turimą informaciją, padės geriau suprasti bet kokius priežastinius procesus (geresnius ar labiau žalingus)[3].</p>
<p>Iš esmės naudinga nustatyti taisykles, kada vaikai gali naudotis socialinėmis platformomis, jog tai netrukdytų jiems kokybiškai ilsėtis. Pastaruosius taip pat svarbu anksti šviesti apie įvairias problemas, su kuriomis jie gali susidurti, pavyzdžiui, apie vakarėlius, į kuriuos vaikai galimai nebus pakviesti, tam tikrus vaizdus ar socialinį spaudimą apskritai.</p>
<p>Šiaip ar taip, derėtų nepamiršti, kad berniukams ir mergaitėms būdingi skirtingai jautrūs laikotarpiai: atrodo, jog mergaitės pasidaro jautresnės socialinės žiniasklaidos poveikiui šiek tiek anksčiau nei berniukai, o taip gali būti dėl brendimo procesų, vykstančių ne visai vienodu metu.</p>
<p>Ir visgi, akivaizdu, kad svarbūs tolimesni žingsniai susideda iš supratimo, kokią gi naudą bei iššūkius „siūlo“ socialinė žiniasklaida. Tuo tarpu suaugusiųjų pareiga – susidaryti visapusišką požiūrį į šiandienos galimybes ir kliūtis, kurias jaunimui kuria visą parą veikiantis internetinis socialinis pasaulis.</p>
