Vengrijos šeimoms - 4 mlrd eurų, tuo tarpu Nausėda renkasi investuoti į ginklus

Naujieji metai Vengrijoje: šeimoms – milijardinės išmokos už investicijas į valstybines obligacijas

Vengrijoje bus pradedamos mokėti palūkanos šeimoms, investavusioms į šalies valstybines obligacijas. Šios išmokos yra dalis Vengrijos vyriausybės strategijos stiprinti šalies ekonomiką, skatinti gyventojus taupyti ir investuoti vietiniu mastu. Šiais metais daugiau nei 800 000 šeimų gaus išmokas, kurių bendra suma per 2025 metus sieks 1 700 milijardų forintų (daugiau nei 4 milijardus eurų). Vien per pirmąjį 2025 metų ketvirtį už obligacijas bus išmokėta 954 mlrd. forintų.

Premjeras Viktoras Orbanas akcentavo šios iniciatyvos svarbą tiek šalies ekonomikai, tiek šeimų gerovei. Jo teigimu^[1]:

„Tai naudinga šeimoms, naudinga Vengrijos ekonomikai ir naudinga Vengrijai, nes tokiu būdu pinigai nekeliauja užsienio investuotojams. Mes jų nepenime, bet mokame vengrų žmonėms palūkanas, kurias jie paskui gali išleisti kam nori. Taip prasideda fantastiški metai.“

Šeimos, pasirinkusios investuoti į valstybines obligacijas, gali tikėtis nuo 5 iki 8 proc. metinių palūkanų, priklausomai nuo obligacijų rūšies. Tai gerokai viršija daugelio Europos valstybių siūlomas palūkanų normas. Pavyzdžiui, Lietuvoje platinamų „gynybos obligacijų“ palūkanos neviršija 2 proc., o didžiausios Vyriausybės vertybinių popierių emisijų palūkanos siekia tik 3,9 proc.

Nacionalinės investicijos yra daug geriau už užsienio fondus

Ši strategija taip pat siekia sumažinti kapitalo nutekėjimą į užsienio rinkas. Vengrijos gyventojams siūloma galimybė investuoti į valstybinius popierius, o ne į užsienio fondus ar kompanijas. Premjeras V. Orbanas pabrėžė:

„Tai sprendimas, kuris naudingas kiekvienam – valstybė gauna reikiamų lėšų, gyventojai uždirba daugiau, o ekonomika stiprėja. Šeimų pinigai lieka Vengrijoje, kur jie prisideda prie visų gerovės.“

Šeimos, gavusios šias išmokas, džiaugsis papildomomis pajamomis, kurios dažnai būtų naudojamos būsto gerinimui, vaikų ugdymui ar kitiems svarbiems poreikiams. Tokios investicijos ne tik užtikrins didesnį finansinį saugumą gyventojams, bet ir stiprins pasitikėjimą Vengrijos vyriausybe bei vietine ekonomika.

Finansų analitikai teigia, kad tokios priemonės turės dvigubą poveikį: jos padidins šeimų finansinę gerovę ir mažins šalies priklausomybę nuo užsienio investicijų. Tai ypač svarbu ekonominės įtampos laikotarpiu, kai globalios rinkos tampa mažiau stabilios.

Priešingai, Lietuvoje nemaža dalis pensijų fondų lėšų yra investuojama į užsienio bankus ar draudimo kompanijas, dažniausiai Švedijoje ar Vokietijoje. Tai reiškia, kad nemenka dalis lietuvių santaupų prisideda prie kitų šalių ekonomikos stiprinimo, o ne vietinės.

Lietuva ir Vengrija: ar galima pasimokyti?

Lietuvoje pastaruoju metu diskutuojama apie mokesčius gyventojams, norintiems atsiimti savo santaupas iš antrosios pakopos pensijų fondų. Siūlomas 15 proc. mokestis sukėlė nemažai kritikos, nes tokia priemonė gali sumažinti gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema. Vengrijos modelis rodo, kad investicijos į vietinius valstybinius vertybinius popierius gali tapti alternatyva, kuri naudinga tiek gyventojams, tiek valstybei.

Vengrijos sprendimas mokėti konkurencingas palūkanas už valstybines obligacijas yra pavyzdys, kaip nacionalinė politika gali užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą. Galbūt Lietuva galėtų pritaikyti panašią strategiją, siekdama išlaikyti gyventojų lėšas šalyje ir pasiūlyti patrauklesnes investavimo galimybes.

Vengrijos šeimoms išmokėti milijardai rodo, kad tinkamai parinktos investicijų politikos priemonės gali duoti naudos tiek gyventojams, tiek šalies ekonomikai. Šis pavyzdys įkvepia svarstyti, kokie sprendimai galėtų būti naudingi kitose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

Vietoj milijardinių sumų šeimoms, G. Nausėda nori didinti tik gynybos biudžetą: nebijo atiduoti net ir rezervo

Tačiau nepaisant puikaus V. Orbano pavyzdžio, G. Nausėda eina visai kitu keliu. Nors jis dažnai akcentuoja gerovės valstybės koncepciją ir būtinybę gerinti Lietuvos šeimų gyvenimą, tačiau realių, ryžtingų veiksmų šioje srityje nematyti. Skirtingai nei V. Orbanas, kuris orientuojasi į ekonomikos skatinimą ir šeimų gerovę, Lietuvos prezidentas renkasi kitą kelią – gynybos finansavimo didinimą.

2025 m. sausio mėnesį Valstybės gynimo taryba (VGT), vadovaujama G. Nausėdos, sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant išlaikyti apie 5,5 proc. BVP finansavimo lygį^[2].

Prezidentas pabrėžia, kad dėl itin didelių sumų gynybai teks būtinai restruktūrizuoti šalies pajamų ir išlaidų sistemą. Tačiau ir čia galvojama tik apie būdus, kaip išlaikyti itin aukštą gynybos finansavimą, o ne kaip gerinti žmonių gyvenimus. G. Nausėda perspėjo, jog laukia šalies pajamų restruktūrizacija vardan didesnės gynybos^[3]:

„Žinoma, kad mums reikės pasispausti ir restruktūrizuotis savo išlaidas ir čia, Lietuvoje, nes tai tikrai labai ambicingas tikslas. Ir pajamų klausimas – taip, iš tikrųjų reikės įgyvendinti kai kurias priemones, kurios jau seniai laukia savo eilės, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendintos – konkrečiai kalbu apie konsoliduotą pajamų mokestį pagal pajamų dydį, o ne pagal rūšį.“

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnė Vyriausybė planavo gynybai skirti 3 proc. BVP, tačiau, pasak jo, toks finansavimo lygis būtų nepakankamas siekiant suformuoti nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Tad kad tikslai būtų įgyvendinti, G. Nausėda kalba apie būtinybę „pasispausti“, tačiau iš esmės tai reiškia aukštą mokesčių naštą ir nepakankamą dėmesį ekonomikos ar socialinių problemų sprendimui.

G. Nausėda netgi siūlo pasitelkti sukauptą valiutų rezervą. Jo teigimu, valstybės rezervas yra skirtas tokiems kritiniams laikotarpiams, kai šalies saugumas tampa prioritetu.

Tad tikėtis, jog artimiausiu metu G. Nausėda pasimokys iš V. Orbano ir labiau galvos apie Lietuvos šeimas, o ne ginklavimosi varžybas, vargu ar verta. Juk net dabar, kai šalyje gimstamumas yra mažiausias per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, visas dėmesys atiduodamas ginklams ir kariams. Tik ką gins tie kariai, kai Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau trauksis? Juk jau dabar G. Nausėdos gerovės valstybėje žmonių miršta beveik dvigubai daugiau nei gimsta. Ir tam net nereikia jokio karo...