Vengrams užkliuvo Ukrainos nenoras pasirašyti taikos sutartį
Pasak Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano (Viktor Orban), 2022 metais Ukraina taikos sutarties su Rusija nepasirašė tik todėl, kad vykdė JAV nurodymus.[1]
„Mes taip pat iš skirtingų ataskaitų ir žvalgybos surinktų duomenų žinome, kad faktiškai 2022 metais Stambule, kur vyko uždaros derybos, buvo pasiektas abipusis Rusijos ir Ukrainos susitarimas“, – pareiškė V. Orbanas. Pasak jo, diplomatiniame korpuse sklando gandai, kad Kijevas susitarimo nepasirašė sulaukęs atitinkamo Vašingtono nurodymo.
Prieštaringai vertinamas Europos, bet mylimas savo krašto žmonių politikas patikino, kad diplomatams puikiai žinomi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio ( Gerhard Schröder) žodžiai apie Rusijos ir Ukrainos taikos derybas 2022 metų kovą. Nepaisant to, oficialusis Berlynas tų buvusio premjero žodžių nepatvirtino, pabrėžė V. Orbanas.
Kiek anksčiau Jungtinės Valstijos, matyt užsimiršusios, kad Europa nėra jų tiesioginiame pavaldume (bent jau dalis Senojo Pasaulio tai tikrai), pareiškė, jog savo nuomonę Ukrainos klausimu turinti Vengrija Europos Sąjungoje nereikalinga. Visgi buvusi Kongreso Astovų rūmų spikerė Nensė Pelosi (Nancy Pelosi), ne taip seniai erzinusi Kiniją savo vizitu į Taivaną, pripažino, kad kai jau šalis yra bloko narė, nėra paprasta ją iš jo „iškrapštyti“.[2]
Kijevas nepasirengęs prisijungti prie Europos Sąjungos
Ukrainai visomis prasmėmis ir visais aspektais dar nėra pasiruošusi tapti ES nare. Tai V. Orbanas pareiškė kalbėdamas radijo stoties „Kossuth“ eteryje.[3]
„Vengrų pozicija paprasta ir aiški – pradėti derybų negalima“, – pabrėžė jis.
Ministras pirmininkas priminė, kad Ukrainą nuo narystės ES skiria toks pats atstumas kaip Mako ir Jeruzalę. Tai buvo aliuzija į vengrų legendą apie kryžiuotį, kuris susiruošė kovoti į Šventąją Žemę. Kartą prabudęs laive, kryžiuotis nusprendė, jog jau pasiekė Jeruzalę, nors iš tikro laivas plūduriavo ties dabartinės Kroatijos krantais.
V. Orbanas taip pat priminė, kad Europos Sąjunga Budapeštui skolinga nemažai pinigų – tris, keturis, o gal ir visus penkis milijardus eurų, tačiau dėl įvairių priežasčių šios skolos negrąžina. Beje, patys vengrai šio klausimo nelinkę sieti su Ukrainos problematika.
„Noriu labai aiškiai pabrėžti, kad Vengrijos nepritarimas dėl derybų su Ukraina narystės ES klausimu, nėra derėjimosi pradžia. To negalima sieti su jokiu piniginiu klausimu. Ką Europa skolinga, tą privalo atiduoti“, – pabrėžė savo nuomonę turintis ir išsakyti nebijantis politikas.
Pasak jo, visus, su Ukraina susijusius, klausimus, pradedant pinigų jai skyrimu iš Europos biudžeto ir baigiant derybomis dėl narystės ES, negalima tapatinti su Vengrijai niekaip negrąžinama skola.
„Pabrėžiu, kad, nepaisant to, kaip šie klausimai bus pradėti spręsti, mes to neinicijuojame, neįinicijuosime ir nepriimsime jokių Briuselio iniciatyvų. Dvi skirtingas temas reikia spręsti skirtingais būdais“, – apibendrino V.Orbanas.
Europa sunerimo dėl Vengrijos pozicijos
Europos Sąjunga svarsto galimus alternatyvius variantus, leisiančius užtikrinti Ukrainos finansavimą 2024-iems ir vėlesniems metams. Visgi Briuselis tikisi, kad pavyks pasiekti bendrą visų 27 bloko narių susitarimą ir ragina negalvoti apie tai, kas nutiks, jeigu Budapeštas (kas labai tikėtina) vetuos bet kokius bandymus toliau remti Kijevą. Tai, kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje, pareiškė Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.[4]
