Europos Sąjunga svarsto teisines pasekmes Lenkijai ir Vengrijai
Lenkijos ir Vengrijos šalių vyriausybės laikosi dešiniosios (konservatyvios} krypties politikos ir dėl savo griežtų sprendimų stabdant LGBT ideologiją susilaukė nemalonės[1] iš Europos sąjungos. Europos Komisija iniciavo procedūras kuriomis siekiama įvertinti ar šalių sprendimai neprieštarauja įstatymo viršenybės principui.
Teigiama, kad visas procesas gali trukti bent kelerius metus, taip pat iškelta byla Europos Teisingumo Teisme. Jeigu Vengrija sulauks nepalankaus sprendimo gali tekti susidurti ir su finansinėmis baudomis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėja, kad Europos Sąjunga pasinaudodama savo galiomis gali priversti Vengriją panaikinti ar net pakeisti naujai priimtą įstatymą.
Viktoro Orbano vadovaujamoje Vengrijoje priimtas įstatymas skirtas kovai su pedofilija. Draudžiamas homoseksualumo propagavimas, lyties keitimo operacijos nesulaukus 18 metų, taip pat ribojamas žiniasklaidos turinys ir reklama kuri gali neigiamai veikti nepilnamečius.
Vengrija nėra pirmoji šalis kuri imasi griežtų priemonių prieš LGBT ideologiją, tačiau aktyvus spaudimas iš Europos Sąjungos duoda suprasti, kad jeigu nebus vykdomi reikalavimai, tai tokios šalys bus stumiamos į paraštes ir smerkiamos tarptautinėje arenoje aukšto rango pareigūnų.
Lenkijoje priimta rezoliucija pasisakanti prieš LGBT bendruomenę
Apie 100 Lenkijos miestų ir miestelių, dauguma jų iš katalikiškų šalies regionų apsiskelbė zonomis be LGBT ideologijos. Europos Komisijos pranešime teigiama, kad Lenkijos valdžia deramai neargumentavo sprendimo dėl šių zonų pobūdžio ir poveikio.
Lenkijai apskritai tai ne pirmas kartas kuomet Briuselis skelbia esą šalis prieštarauja Europos Sąjungos standartams. Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas nusprendė, kad Lenkijos byla, kuri trūko kelis metus dėl teisėjų drausminimo prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Kitaip sakant nustatyta, kad Lenkija šiuo klausimu nevykdė savo įsipareigojimų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat dar 2020 m. įsakė Lenkijai laikinai nutraukti naujos Drausmės komisijos darbą[2]. Tačiau Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad Lenkija šiuo atveju gali ignoruoti tokius reikalavimus, nes tai prieštarauja šalies konstitucijai.
„Stengiantis tinkamai išaiškinti konstituciją, būtina atsižvelgti į tai, kad joje nieko neužsimenama apie ESTT teisę atšaukti Lenkijos įstatymus, reglamentuojančius Lenkijos teismų sistemos darbą“, – teigė Konstitucinio Teismo teisėjas Bartlomiejus Sochanskis
„Laimei, konstitucija ir tvarka yra viršesnės už bandymą… kištis į valstybės narės, šiuo atveju Lenkijos, vidaus reikalus. Konstitucija taip pat yra viršesnė už „ES institucijų kišimąsi, uzurpaciją ir teisinę agresiją“, žiniasklaidai sakė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.
Kalbama, kad šis ginčas gali Lenkijai stipriai atsirūgti ir užtraukti finansinių nuobaudų, bei provokuoti pavojingą politinį susiskaldymą. Kryptis rodo apie planuojama Lenkijos išėjimą iš Europos Sąjungos, kas būtų skaudus dūris visiems šios sąjungos nariams.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris tviteryje skelbia: „Su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“. Tuo metu premjeras Mateuszas Morawieckis teigia, kad Lenkija stoja prieš stipresnių Europos Sąjungos narių oligarchiją. Premjero manymu ant kortos pastatytas Lenkijos suverenitetas.
Kaltinimai Slovėnijos vyriausybei dėl žiniasklaidos laisvės varžymo ir negebėjimo paskirti atstovų į Europos prokuratūrą
Slovėnijoje prokurorų skyrimas į Europos prokuratūrą tapo sudėtingas. Šalies vyriausybė nusprendė nepatvirtinti[3] dviejų teisingumo ministerijos siūlytų kandidatų. Skelbiama, kad pagrindiniai priekaištai kandidatams buvo nepakankamai geras užsienio kalbų mokėjimas.
Dėl didėjančios įtampos ir konflikto Slovėnijos premjeras spaudos konferencijoje kreipėsi į Europos Parlamentą. J. Janša teigimu Europos prokuratūra yra svarbi institucija ir iki rudens žada pateikti kandidatūras. Jo teigimu viskas einama sklandesnio bendravimo su Europos Sąjunga kryptimi.
Už tai apie minimą ministrą pirmininką J. Janšą The Telegraph straipsnyje pateikiama kiek kitokia nuomonė. Jis vadinamas[4] „mažuoju Europos Trump'u“. Prie to prisideda ir kuriozinė situacija, kuomet ministras pirmininkas pasveikino D. Trump'ą vykusiuose prezidento rinkimuose su pergale. Deja pergalę prieš D. Trump'ą šventė Joe Biden'as.
Latvijoje vyriausybė patvirtino projektą dėl privalomo skiepijimo kai kurių profesijų atstovams
Latvijoje skelbia naujieną, kad kai kurių specialybių darbuotojams bus privaloma pasiskiepyti koronaviruso vakcina. Tai[5] medikai ir socialinio bei švietimo sektoriaus darbuotojai. Neturinčius vakcinacijos pažymėjimo darbdaviai nuo spalio 1 d. turės pilną teisę atleisti iš darbo.
Tokiais kaimyninių šalių sprendimais džiaugiasi kai kurie Lietuvos politikai. Puikiai visiems žinomas privalomo vakcinavimo šalininkas V. Andriukaitis pritaria tokiems Latvijos sprendimas, taip pat tikisi kažko panašaus ir Lietuvoje. Jo teigimu jau seniai buvo galima sudaryti privalomai skiepijamų profesijų sąrašą ir juos pradėti skiepyti. Kalbama apie sveikatos apsaugos, socialinio sektoriaus, švietimo, vidaus reikalų darbuotojus.
Galimai tokius sprendimus galėjo paraginti Ursula von der Leyen, kuri liepos 10 d. paragino[6] Europos Sąjungos šalis padidinti skiepijimo tempus, nes artimiausiu metu apie 500 mln. papildomų vakcinos dozių bus paskirstyta visoje sąjungoje.
„Europos Sąjunga laikėsi duoto žodžio. Šį savaitgalį mes paskirstysime pakankamai vakcinų visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kad jau šį mėnesį jos galėtų paskiepyti bent 70% suaugusiųjų visoje ES“, – Ursula von der Leyen sako vaizdo įrašo pranešime.
Galiausiai liepos 19 d. ir Lietuvos vyriausybė paskelbė sąrašą profesijų kurių darbuotojai galės dirbti tik su sąlyga, kad bus pasiskiepiję arba pasitikrinę, kad neserga COVID-19. Profilaktiniai tyrimai bus būtini nepasiskiepijusiems, nebaigusiems skiepytis arba 180 dienų laikotarpyje nepersirgusiems šių sričių darbuotojams.
Taigi politikai aukoja šalies suverenitetą, kad galėtų išlaikyti savo tarptautinius reitingus renkantis naudingumo balus. Tam tikri sprendimai reikalauja griežtų priemonių ir šalies piliečiai juos referendumo būdu turi pilną teisę spręsti patys, kaip jiems elgtis ir kuria kryptimi pasukti, kad ir kaip tai nepatiktų ES. Tam tikri sprendimai kuomet Europos Sąjungos šalys priima vieningus sprendimus vos ne vienu metu rodo, kad tam tikri uždaviniai formuojami jau iš Briuselio, todėl situacija tarp šalių yra nevienareikšmė. Tam tikri politikai ar šalių vyriausybės rodo stuburą, kiti priešingai – nuolankumą. Vienu atveju gresia baudos ir sankcijos, kitu atveju asmeninės pagyros ir karjeros galimybės.
