Slovakijoje ir Vengrijoje kalbama apie išpuolius prieš infrastruktūrą
Slovakijos vidaus reikalų ministras pranešė apie įtariamą pasirengimą teroristiniam išpuoliui prieš šalies infrastruktūrą.
Ministras Matusas Sutajus Estokas vienoje Slovakijos visuomeninės žiniasklaidos laidoje sakė, kad organizuota grupė galėjo vykdyti stebėjimus prie dujotiekių ir naftotiekių ne tik Slovakijoje, bet ir Vengrijoje[1].
Teigiama, kad Rytų Slovakijoje aptikta veikla, kuri leidžia manyti, kad galimai ruošiamasi teroristiniam išpuoliui prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Remdamasis žvalgybos duomenimis, M. S. Estokas teigė, kad yra išaiškinta organizuota grupė, kuri vykdo stebėjimus prie dujotiekių ir naftotiekių Slovakijoje ir Vengrijoje.
Slovakijos vidaus reikalų ministras nepateikė jokių konkrečių detalių apie veiklą, rodančią galimą pasirengimą teroristiniam išpuoliui, tačiau po vyriausybės saugumo tarybos posėdžio paminėjo, kad taryba susitarė sustiprinti šalies ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą.
Vidaus reikalų ministras sprendimą aiškino sieku apsisaugoti nuo išpuolių, kurie anksčiau buvo fiksuoti prieš infrastruktūrą Vakarų Europoje.
Be to, Slovakijos slaptosios tarnybos (SIS) vadovas Pavolas Gasparas paminėjo, kad antradienį buvo sulaikyti du Ukrainos piliečiai, galimai susiję su grėsme Slovakijoje ir Vengrijoje.
Vis dar neišaiškinta ir „Nord Stream“ apgadinimo istorija
Slovakijos vidaus reikalų ministro paminėti anksčiau Europoje fiksuoti terorizmo atvejai neabejotinai yra susiję su dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimu.
2022 m. rugsėjo 26 d. „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose, kurie eina Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, įvyko trys sprogimai, sukėlę didžiulius dujų nuotėkius.
Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) vyriausybės paskelbė apie galimą tikslinį sabotažą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad sprogimais suinteresuotos Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės.
Vėliau pradėta kalbėti ir apie galimą Ukrainos dalyvavimą sabotaže, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai neigė.
2024 m. vasario pradžioje Švedija nutraukė „Nord Stream“ sprogimo tyrimą dėl jurisdikcijos stokos. Po Švedijos tyrimą baigė ir Danija.
Tačiau Vokietija tyrimą tęsia ir kalba apie galimą buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnio vaidmenį „Nord Streams“ sprogimų incidente.
Vokietijos dienraščio „Spiegel“ tyrimas parodė, kad už vamzdynų sprogdinimą buvo atsakingas Ukrainos diversantų būrys. Teigiama, kad šią komandą sudarė daugiausiai civilių arba buvusių žvalgybininkų būrys.
Tyrimo duomenys rodo, kad kad keturi narai, kuriems vadovavo buvęs ukrainiečių žvalgybos karininkas Romanas Červinskis, įvykdė operaciją, o misija kainavo kiek mažiau nei 300 000 dolerių.
Šią sumą esą skyrė privatūs asmenys. Diversantai siekė padaryti didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir dujotiekius laikė teisėtu kariniu taikiniu.
Prieš kurį laiką JAV leidinio „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime taip pat buvo teigiama, kad Kijevas parengė planą susprogdinti dujotiekį „Nord Stream“.
Kaip teigiama „Wall Street Journal“ pranešime, už operacijos galimai stovėjo nedidelė Ukrainos įgula, prisidengusi pramoginių laivų kruizų organizavimu.
Lietuvoje taip pat fiksuojama vis daugiau sabotažo atvejų
Lietuvoje taip pat vis garsiau kalbama apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui bei sabotažo atakas. Lapkritį paaiškėjo, jog šalies teisėsauga sulaikė du Ispanijos piliečius, kurie, kaip įtariama, rugsėjo mėnesį bandė Šiauliuose įvykdyti teroristinį išpuolį, siekiant padegti vienos bendrovės pastatus.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ir toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį.
Be to, pranešta, kad šis atvejis – ne vienintelis. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, šiuo metu yra atliekama keliolika panašaus pobūdžio ikiteisminių tyrimų.
Ji pabrėžė, kad detalesnė informacija apie šiuos tyrimus bus pateikiama tik įsitikinus, kad tai nepakenks tolimesniam procesui.
„Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kurį ne kartą esu girdėjusi, kad prokuratūra slepia, nepateikia informacijos. (…) Ji bus pateikta tik tada, kai įsivertinsim ir nuspręsim, kad pateikta informacija nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui“, – tikino N. Grunskienė.
Anksčiau Lietuvos prokuratūra taip pat skelbė, kad tiek tiriant nurodyto pobūdžio nusikalstamas veikas, tiek ir kitus nusikaltimus, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei kitų valstybių teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnai nuolat aktyviai bendradarbiauja bei keičiasi aktualia informacija.
Primename, kad šių metų gegužės 9 d. Lietuvoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gaisro, kilusio tą dieną, apie 4 val. ryto, Vilniuje parduotuvės „Ikea“ sandėlyje.
Anot prokuratūros, šiame ikiteisminiame tyrime taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Lenkijos bei kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais.
Tiriant galimą „Ikea“ sandėlio padegimo atvejį, pirminiai duomenys rodo, jog šiam galimam nusikaltimui buvo gerai pasirengta.
Duomenis apie tyrimą prokuratūra ketina visuomenei paskelti tada, kai tų duomenų paskelbimas nebekenks tyrimo eigai.
