Energetikos ministerija užsigeidė brangaus vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje
Lietuvai užsimojus įkinkyti Baltijos jūros vėją ir ruošiantis pačioje jūroje statyti nepigų vėjo jėgainių parką, Jungtinėse Amerikos Valstijose jau imamasi atsargumo įgyvendinant tokius projektus, nes čia pastebėta, kad ėmė gaišti banginiai. Neatmetama, kad tam įtakos gali turėti vėjo jėgainių statybų projektai.
Lietuvos Energetikos ministerija jau paskelbė apie savo planus įgyvendinti vieną iš svarbiausių nepriklausomybės projektų, kuris esą ženkliai pakels vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energetikos išteklių gamybą taip padidindamas Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kas esą reikš ir mažesnes elektros kainas vartotojams[2].
Pirmasis Baltijos šalyse jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga turėtų išdygti jau 2028-aisiais ir pritraukti daugiau nei 1 mlrd. investicijų bei sukurti mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų.
„Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio“, – nurodė Energetikos ministerija[2].
Šiam vėjo jėgainių parko projektui kritikos pažėręs Darbo frakcijos narys Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad tai galimai virstų finansine našta Lietuvos gyventojams net 15 metų laikotarpiui, mat lapkričio 8 dieną D. Kreivys esą jam pavedė teikti įstatymo pataisas, kuriomis iš atsinaujinančių išteklių įstatymo būtų išbraukiamas remiamas 15 metų tarifas dėl vėjo jėgainių vystymo jūroje projekto.
Pasak A. Skardžiaus, yra ir stenografa, kur ministras patvirtino, kad tarifas tikrai nebus remiamas, todėl jį esą galima braukti lauk.
Dėl mirštančių banginių JAV raginama stabdyti vėjo jėgainių jūroje statybų apsukas
O kol Lietuvoje atsinaujinančiųjų išteklių projektai tik įgauna pagreitį, JAV jau pasigirsta raginimai stabdyti tokius projektus dėl vėjo jėgainių jūroje galimai daromos žalos banginiams.
JAV įstatymų leidėjai, žvejai ir jūrų aktyvistai skambina pavojaus varpais ir ragina atlikti tyrimus, kuriais būtų išsiaiškinta, ar vėjo jėgainių jūroje projektai nežudo jūrų gyvūnijos, kadangi pastaruoju metu Naujojo Džersio ir Niujorko pakrantėse buvo pastebėta daugybė negyvų banginių[3].
Nors kol kas negalima užtvirtintai teigti, kad banginių gyvybių pareikalavo būtent vėjo jėgainių parko jūroje statybos, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad nugaišę jūros gyvūnai į krantus buvo išplauti būtent intensyvių geotechninių tyrimų dėl vėjo jėgainių parko nuomos metu prie Naujojo Džersio.
„Seafreeze“ atstovė ryšiams su žuvininkystės sektoriumi Meghan Lapp „Fox news“ teigė, kad neįprastas kuprotųjų banginių mirtingumas Rytinėje pakrantėje stebimas jau nuo 2016 metų, o per tą laiką vandenyne esą pasikeitė tik tai, kad nuo 2015 m. iki dabar buvo atliekami su vėjo jėgainėmis susiję tyrimai.
Pasak M. Lapp, banginių žūčių skaičius galėjo išaugti dėl jėgainių sukeliamo intensyvaus garso, kuris jiems gali sukelti ausų būgnelių pažeidimus ir net jų kraujavimą.
Buvusio odų atliekų sąvartyno teritorijoje išdygs saulės elektrinių parkas
Kol vėjo energetikos projektą Baltijos jūroje dar tik ruošiamasi įgyvendinti, apsukrūs verslininkai nesnaudžia įrenginėdami saulės elektrines. Ir tam išnaudoja net ir pačias netikėčiausias vietas.
Štai pavojingų atliekų bendrovė „Toksika“ saulės energijos parką nusprendė pastatyti buvusio sąvartyno teritorijoje, Šiaulių rajone Jurgeliškių kaime.
Ji ketina pastatyti 3,859 megavatų galios saulės elektrinių parką, į kurį investuos daugiau kaip 3 mln. eurų. Su statybomis ketinama netempti ir jas planuojama užbaigti dar iki šių metų pabaigos[5].
„Saulės elektrinių parkas per metus iš saulės pagamins apie 3,8 mln. kilovatvalandžių ekologiškos elektros energijos. Skaičiuojama, kad toks energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių išteklių, leis sumažinti į aplinką patenkančios CO2 emisijos kiekį daugiau nei 2 mln. kilogramų per metus“, – skelbiama įmonės pranešime.
„Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas pridūrė, kad tokia buvusio sąvartyno vieta buvo pasirinkta ne šiaip sau, o tam, kad tvarios energijos gamybai būtų išnaudojamas uždaryto ir neeksploatuojamo buvusio odų sąvartyno plotas[5].
Numatyta, kad saulės elektrinių parkas bus talpinamas daugiau kaip 4 hektarų dydžio teritorijoje ir daugiau kaip 2 hektarų teritorijoje bus prižiūrima natūrali pieva, skirta vietos augmenijai ir gyvūnijai.
A. Dirvinsko teigimu, saulės parkas patenkins ne tik įmonės, bet ir gyventojų poreikius, kuriems bus suteikiama galimybė įsigyti arba išsinuomoti saulės parko dalį ir savo reikmėms pasigaminti žaliąją elektros energiją.
