<h2>Darbus sustabdė liepą priimtas Proveržio paketas</h2>
<p>Nuo brangstančios elektros neišsisuksime – Lietuvai pigesnės elektros energijos pasigaminti nepavyks dėl vėjo ir hibridinių parkų vystytojų stabdomų projektų. Liepos pradžioje Ekonomikos ministerijos priimtas Proveržio paketas „užsmaugė“ alternatyvių jėgainių projektų vystytojus, įvesdamas 2 GW ribojimą. Nepaisant to, kad už vėjo energetiką reikėtų mokėti net kelis kartus mažiau, biurokratiniai mechanizmai neleidžia naudotis pigesne elektros energija, o Energetikos ministerija aiškina, kad neįvesti ribojimo neišeitų, esą kitaip būtų ribojamas pralaidumas.</p>
<p>Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bent 6 vėjo energetikos vystytojai yra priversti stabdyti planuotus vėjo ir hibridinių parkų projektus, tad ateitis dėl alternatyvių elektros energijos gavybos būdų lieka miglota.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvoje pasigaminame vidutiniškai trečdalį reikalingos elektros energijos, penkerių metų vidurkis – 31,6 proc. viso šalies energijos poreikio. Tai yra gerokai per mažai. Iš dalies tai lėmė, kad ilgą laiką įstatymuose buvo numatytos lubos atsinaujinančios energetikos projektams, esą tokia gamyba yra nepastovi ir išbalansuos energetikos sistemą. Tai pristabdė projektų vystymą, tad turime vietinės generacijos elektros energijos trūkumą, kurį reikia importuoti. Šiandien sustabdyti projektai reiškia, kad elektros generacija greitu metu nebus didesnė ir tebebūsime priklausomi nuo importo“, – teigė LVEA vadovas Edgaras Maladauskas[3].</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant to, kad dabar į alternatyviosios energijos sektorių atliktos investicijos užtikrintų pigesnę energiją ir gerokai papildytų valstybės bei savivaldybių biudžetus, dėl Proveržio pakete taikomų apribojimų stoja ir vystymo darbai.</p>
<p>Priėmus Proveržio paketą ir maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią apribojus iki 2 GW, buvo sustabdytas leidimų išdavimas didžiajai daliai dar tik planuojamų projektų. Skaičiuojama, kad tuo metu jau pateiktų prašymų suminė galia siekė 4,5 GW, o tai yra dvigubai daugiau, nei leidžia įstatymas.</p>
<p>„Atsinaujinančių energetikos investicijų“ vadovas Tomas Milašauskas teigė jau trečią mėnesį nežinantis, ar jo valdoma bendrovė gaus vystymo leidimą Lietuvoje planuotiems 560 MW galios hibridiniams saulės ir vėjo elektrinių parkams[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tomas-milasauskas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Procesai vilkinami dėl neaiškių priežasčių</h2>
<p>E. Maladauskas atkreipia dėmesį, kad kai kurie naujai pastatyti vėjo parkai taip ir stovi it užmarinuoti, mat visos galimybės gaminti vėjo energiją yra, tik trūksta leidimų gamybai. Jis atkreipė dėmesį ir į dviprasmišką Vyriausybės retoriką – kol viešai skelbiama apie plėtros planus, realiai plėtra yra stabdoma, arba dėl neaiškių priežasčių vilkinami procesai.</p>
<p>LVEA skaičiavimais, dar metų viduryje įvairiose stadijose buvo vystoma apie 2,7 GW galios vėjo ir hibridinių parkų projektų. Kadangi, kaip skaičiuojama, kiekvienas instaliuotas vėjo elektrinių MW vystytojams kainuoja nuo 1,5 mln. eurų, tai reiškia, kad šiuo metu valstybėje stabdomos ir milijoninės investicijos.</p>
<blockquote>
<p>E. Maladauskas atkreipė dėmesį, kad saulės ir vėjo energija kainuotų daug mažiau nei įprastinė. Palyginimui: elektros kaina biržoje perkopė 350 Eur/MWh, o vėjo generuojamos energijos kaina tuo tarpu siekia apie 40 Eur/MWh, saulės – apie 70 Eur/MWh[3].</p>
</blockquote>
<p>Todėl vystytojai siūlo kuo skubiau panaikinti 2 GW tinklo ribojimą ir kuo skubiau parengti hibridinių parkų teisės aktus, kad būtų galima rezervuoti tinklo pajėgumą naudoti tiek vėjo, tiek saulės elektrinėms.</p>
<p>Taip pat siūloma didesnį dėmesį telkti skiriamoms investicijoms į perdavimo tinklo modernizavimą ir jį stabilizuosiančių paslaugų rinkos sukūrimą, kad tinklas būtų pasirengęs priimti gerokai daugiau energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/edgaras-maladauskas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vystytojai pasimetę</h2>
<p>O štai rinkos dalyviai šiuo metu jaučiasi nei „pakarti“, nei paleisti. Bendrovės „PV Energy 200“, planavusios iki 2024 m. Šilutės rajone įrengti 200 megavatų (MW) saulės energijos parką direktorius Aurelijus Celiešius teigė, kad Proveržio pakete buvo numatyti palengvinimai alternatyvios energijos gamintojams, bet tuo pačiu ir uždėti ribojimai[7].</p>
<blockquote>
<p>„Kol proveržio paketas atėjo, tai buvo linijose visa galia rezervuota. Dabar yra visokių niuansų: kas teisingai rezervavo, o kas ne, bet šiandien situacija yra tokia, kad stoja visi projektai. Triukšmas dar nekyla, bet greitai kils, nes juk niekam nieko neleidžia“, – teigė A. Celiešius[7].</p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, atsakingos institucijos sėkmingai išsisuka nuo klausimų – savivaldybės mat išdavė raštus, patvirtinančius, kad statyba pagal teisės aktus ir teritorijų planavimą yra galima, tačiau jau dabar to paties klausiama antrą kartą. A. Celiešius neslepia, kad tai gali būti sąmoningas laiko tempimas.</p>
<p>Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo atvira – verslas nežino, ką daryti, mat su tokiais ribojimais, kokie jie yra nustatyti, niekas nieko negali statyti. Kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami projektai, taip pat esą netenkina verslo.</p>
<p>Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pastebėjo, kad didžiausią pasipiktinimų audrą sukėlė it į šipulius sudužę vystytojų lūkesčiai. Anot jo, paskelbus apie Proveržio paketą, buvo viliamasi, kad tai atlaisvins rinką, tačiau vietoje to, visi staiga pamatė kvotas ir apribojimus, ko tikrai nesitikėjo[7].</p>
<h2>Neribojant visiems nepakaktų?</h2>
<p>Savo atsakymą pateikė ir Energetikos ministerija. Pasak jos, jei komerciniams saulės projektams nebūtų nustatyta 2 GW riba, neliktų pralaidumų nei gaminantiems vartotojams žmonėms, nei gaminantiems vartotojams verslui, sumažėtų ir galimybės vėjui.</p>
<blockquote>
<p>„Be saulės, tinkle turi veikti ir pakankamai vėjo pajėgumų, nes vėjo ir saulės gamybos ciklai nesutampa. Tam, kad turėtume išlygintą elektros generaciją, turime integruoti ir vėją“, – teigiama ministerijos atsakyme[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad saulė ir vėjas technine prasme yra visiškai suderinami, todėl bet koks kvotų įvedinėjimas esą automatiškai kelia tam tikrus nuogąstavimus ir klausimus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kolektoriai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vystymas labiau apsunkinamas, nei palengvinamas</h2>
<p>Kiek anksčiau į Proveržio paketo sukuriamus papildomus barjerus dėmesį atkreipė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius[8]. Iš pradžių jis atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi nustatyti pakeitimai yra blogi – štai nurodomas aiškesnis vizualinės taršos apibrėžimas, įvardijamas gamybos mokestis, aiškiai nustatomi santykiai tarp vėjo elektrinių parkų vystytojų ir greta įsikūrusios bendruomenės. </p>
<p>Visgi, nerimą, pasak jo, kelia sanitarinių zonų išplėtimas kelis kartus, o tai reiškia, kad teritorija, kurioje reikės rinkti sutikimus, didės apie 10 kartų.</p>
<p>Vėjo energetikos vystytojai pastebėjo, kad vos tik pradėjus Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimo projektą, prasidėjo masinis elektros perdavimo linijų rezervavimas, nepaliekant laisvų pajėgumų jau ilgus metus vystomiems vėjo elektrinių parkams. Tad kyla rizika, kad kai kurie vėjo elektrinių parkų vystytojai dėl šių priežasčių negalės laiku užbaigti pradėtų projektų.</p>
