Darbuotojų kaita ir nedarbingumas gali signalizuoti rimtesnes problemas
Didėjanti darbuotojų kaita, dažni nedarbingumo atvejai ar augantis nepasitenkinimas kolektyve gali būti ženklas, kad organizacijoje kyla psichologinio klimato problemų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad smurto ir priekabiavimo prevencija vis dar ne visose darbovietėse įgyvendinama taip, kaip numato teisės aktai.
Tai parodė 2026 metų gegužę VDI atlikta anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo beveik 300 darbdavių iš skirtingų šalies regionų ir veiklos sričių. Aktyviausiai į klausimus atsakė Vilniaus ir Kauno apskrityse veikiantys darbdaviai[1].
Nors nemaža dalis organizacijų jau taiko įvairias prevencijos priemones, dalis jų iki šiol nėra įgyvendinusios visų privalomų reikalavimų.
„Apklausos rezultatai rodo, kad smurto ir priekabiavimo prevencija darbdaviams nėra nauja tema, tačiau ne visose organizacijose teisės aktų reikalavimai jau įgyvendinti visa apimtimi. Prevencija neturėtų apsiriboti dokumentų parengimu – darbuotojai turi aiškiai žinoti, koks elgesys organizacijoje laikomas nepriimtinu, kur kreiptis ir kaip bus reaguojama į jų pranešimus“, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė.
Prevencijos priemonės privalomos visiems darbdaviams
Smurto ir priekabiavimo prevencijos reikalavimai taikomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos pobūdžio.
Darbdavys turi nustatyti aiškias elgesio taisykles, paskirti atsakingą asmenį ir numatyti, kaip darbuotojai gali pranešti apie galimus pažeidimus. Kiekvienas toks pranešimas turi būti išnagrinėtas operatyviai ir objektyviai, o nukentėjusiam darbuotojui turi būti suteikta reikalinga emocinė bei teisinė pagalba.
Svarbu ir tai, kad smurto bei priekabiavimo draudimas galioja ne tik įprastoje darbo vietoje. Jis taikomas pertraukų metu, darbo kelionėse, mokymuose, renginiuose, elektroniniame bendravime, pakeliui į darbą ar iš jo bei darbdavio suteiktame būste.
Mokymai ir aiški politika – ne formalumas
Visi darbdaviai privalo organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo rizikas, prevenciją bei darbuotojų teises ir pareigas. Tokie mokymai turi vykti ne rečiau kaip kartą per trejus metus.
Naujai priimti darbuotojai su mokymų medžiaga turi būti supažindinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo pradžios. VDI taip pat primena, kad vien prevencijos politikos paskelbimas ar darbuotojų supažindinimas su dokumentu nėra laikomas tinkamu mokymu.
Papildoma pareiga taikoma organizacijoms, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Jos privalo turėti patvirtintą smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų aiškiai aprašyta, kaip atpažįstamas netinkamas elgesys, kaip teikiami ir nagrinėjami pranešimai bei kaip apsaugomi nukentėję ar apie pažeidimus pranešę darbuotojai.
Darbdaviai raginami nelaukti oficialaus skundo
VDI ragina darbdavius stebėti ne tik konkrečius konfliktus ar darbuotojų skundus, bet ir bendrą situaciją organizacijoje. Dažni nedarbingumo atvejai, didelė darbuotojų kaita, nusiskundimai ar augantis nepasitenkinimas gali rodyti ne tik galimą psichologinį smurtą, bet ir darbo organizavimo trūkumus.
Problemas gali lemti per didelis darbo krūvis, silpna vidinė komunikacija, netinkamas vadovavimas, nepakankamas darbuotojų įvertinimas ar neadekvatus atlygis.
„Darbdaviams svarbu nelaukti, kol problema taps akivaizdi ar bus gautas konkretus darbuotojo skundas. Darbuotojų kaita, dažni nedarbingumo atvejai ar augantis nepasitenkinimas gali įspėti, kad organizacijoje būtina įvertinti psichologinį klimatą, darbo organizavimą ir taikomų prevencijos priemonių veiksmingumą“, – atkreipia dėmesį L. Mironovienė.
Todėl darbdaviai privalo vertinti psichosocialinę riziką ir tikrinti, ar jų taikomos prevencijos priemonės iš tiesų veikia. Jei jos nepakankamos, jas reikia atnaujinti arba papildyti darbuotojų apklausomis, emocinio klimato tyrimais, psichologo konsultacijomis ar kitomis darbuotojų gerovę stiprinančiomis priemonėmis.
VDI taip pat parengė darbdaviams skirtą atmintinę, kurioje apibendrintos svarbiausios pareigos ir priemonės, padedančios kurti saugesnę bei pagarbesnę darbo aplinką.
