- Lenkų politikai Briuselio valdininkams parodė špygą
- Lenkijos valdžia vienbalsiai atmetė grūdų importą iš Ukrainos
- Ukraina turi suprasti ir susitaikyti su lenkų sprendimu dėl grūdų importo
- Prasidėjo Ukrainos grasinimai Lenkijai
- Kaip prasidėjo Ukrainietiškų grūdų importo draudimas
Lenkų politikai Briuselio valdininkams parodė špygą
Rugsėjo 15 d. nustos galioti ES tam tikros žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos importui įvestas embargas. Pirmoji į tai sureagavo Lenkija, kuri viešai pareiškė, kad, Europos Komisijai nesiimant veikti, šalis ims tvarkytis savo nuožiūra.
„Esame ištikimi Lenkijos ūkininko, o ne Briuselio pareigūno interesams“, – naujausiame valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PIS) pranešime skelbia žemės ūkio ministras Robertas Telusas (Robert Telus). [1]
Jis dar kartą pabrėžė, kad vadovaujasi keturių rūšių grūdų ir aliejinių kultūrų importą iš Ukrainos uždraudusiu Vyriausybės nutarimu.
„Kai kurie sakys, kad tai ultimatumas Briuseliui. O mes sakysime, kad jie kelia ultimatumą, – pabrėžė R.Telusas. – Mūsų tikslas yra paprastas. Apsaugoti savo rinką nuo grūdų potvynio iš Ukrainos, kuris gali smarkiai pakenkti Lenkijos žemės ūkio rinkai. Todėl, nepaisant Europos Sąjungos politikos, neatversime jai Lenkijos sienų. Saugome ir visada saugosime Lenkijos kaimo interesus. PiS vyriausybei tai yra svarbiausias reikalas.“
Tikėtina, tokia politiko retorika susijusi ir su spalio 16 d. šalyje turinčiais vykti rinkimais. Nebejotina, kad principinga valdančiosios partijos pozicija leis jai pritraukti daugiau rinkėjų balsų, todėl PiS taip skuba pasinaudoti susidariusia situacija.[2]
Lenkijos valdžia vienbalsiai atmetė grūdų importą iš Ukrainos
Vyriausybės nutarimas antradienio posėdyje buvo priimtas vienbalsiai. Posėdyje pasirodęs Jaroslavas Kačinskis (Jarosław Kaczyński) patikino, kad nepaisant patvirtinto draudimo, Lenkija pasirengusi remti tiek Ukrainos kovą, tiek prisidėti prie jos atstatymo karui pasibaigus.
„Mes norime dalyvauti atstatymo darbuose, bet kartu turime pasirūpinti ir savo piliečiai bei mūsų šalies žemės ūkiu, – sakė PiS prezidentas, išreiškęs viltį, kad draugai ukrainiečiai turėtų tai suprasti. - Galbūt šiandien propagandiniais sumetimais kai kurie kalba kitaip, bet esu įsitikinęs, kad jie tikrai supranta, apie ką kalbama.“ [3]
Ukraina turi suprasti ir susitaikyti su lenkų sprendimu dėl grūdų importo
Apie šalies žemės ūkio apsaugos svarbą kalbėjo ir ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki). Jis taip pat patikino, kad neleis „Ukrainos grūdams destabilizuoti Lenkijos kaimo“. Vyriausybės vadovas pridūrė, kad „ stambusis verslas ir oligarchai nori užsidirbti Lenkijos ūkininkų sąskaita , tačiau Jungtinių dešiniųjų Vyriausybė tokiems jų ketinimams užkirs kelią“.
„Mūsų sprendimas turi tik vieną tikslą: užtikrinti ne tik Lenkijos kaimo, bet ir Europos žemės ūkio interesus. Ukraina turi suprasti , kad Lenkijos saugumas yra toks pat svarbus kaip ir jos saugumas, - pažymėjo M.Moravieckis. - Noriu patikinti visą Lenkijos kaimiškąją dalį, kad mes tikrai ginsime Lenkijos ūkininkus ir po rugsėjo 15 dienos importo draudimas galios“.
Rugsėjo 15 d. baigiasi ES embargas kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų importui iš Ukrainos į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją. [4]
Iš pradžių draudimas galiojo iki birželio 5 d., Europos Komisija pratęsė terminą iki rugsėjo vidurio ir gali būti, kad daugiau to nebedarys. Ypatingai prieš draudimo pratęsimą pasisakė ES senbuvės – Vokietija ir Prancūzija. Viena vertus, jos, galimai, jaučia žemės ūkio produkcijos deficitą, kita – tai gali būti bandymas priminti ES naujokėms, kas viskam vadovauja. Minėta prielaida, įvertinus tai, jog Budapeštas seniai nebepaiso Briuselio nurodymų, o Varšuva irgi, karts nuo karto, elgiasi savaip, irgi tampa labai tikėtina. Pastarasis valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ išstojimas tai dar kartą patvirtina. Juolab kad Varšuva aiškiai pasakė, kad Briuseliui priėmus lenkams nepalankų sprendimą, Varšuva embargą pratęs vienašališkai.
Prasidėjo Ukrainos grasinimai Lenkijai
Kaip ir buvo galima tikėtis, Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, reaguodamas į lenkų poziciją, pareiškė, jog jo šalis, nepaisant karo ir Rusijos blokuojamų uostų, laikosi įsipareigojimų pagal Asociacijos sutartį su ES ir Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
„Neturime ir niekada neturėjome tikslo pakenkti Lenkijos ūkininkams. Labai vertiname gaunamą lenkų tautos ir lenkų šeimų palaikymą. Tačiau pažeidus prekybos teisę priešrinkiminio politinio populizmo interesais („akmuo“ į perrinkimo siekiančios valdančiosios partijos daržą, kadangi opozicijos balsų minėtu klausimu nesigirdi), Ukraina bus priversta kreiptis į PPO arbitražą dėl žalos atlyginimo už Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos pažeidimą“, – įspėjo jis. [5]
Apie tai, kad EK nusprendus pratęsti grūdų importo draudimą, Ukraina kreipsis į teismą, kiek anksčiau pareiškė ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip prasidėjo Ukrainietiškų grūdų importo draudimas
Naujienų agentūra „Elta“ priminė, kad gegužės mėnesį ES leido penkioms su Ukraina besiribojančioms šalims uždrausti parduoti ukrainietiškus kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas vidaus rinkoje. Kartu buvo leista tokius krovinius gabenti tranzitu eksportui į kitas šalis.
Rugsėjo pradžioje Lenkija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija pasisakė už tai, kad draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus į šias šalis būtų pratęstas iki metų pabaigos.[6]
Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, grūdų importo draudimas buvo įvestas dėl ūkininkų skundų, kurie teigė, kad dėl Ukrainos žemės ūkio produktų pertekliaus sumažėjo kainos ir jiems tapo sunku parduoti savo maisto produktus.
