Konservatorių valdžia gąsdina karu, bet pinigai leidžiami Nacionaliniam stadionui
Jau ne kartą esame girdėję šalies valdančiųjų, o ypač konservatorių lūpomis išsakomus gąsdinimus, kad karas jau yra čia pat. Gal iš tiesų jis čia pat – kas jau kas, o eiliniai piliečiai apie tai sužinos tik tada, kai ims kristi bombos ant galvų. Tačiau ar valdžia, gąsdindama karu, kažką daro, kad pasiruoštų gyventojų apsaugai? Na, kažką daro – tarkime už 240 tūkst. eurų Vilnius nupirko lipdukus, kuriais pažymėtos priedangos.
Reikia pripažinti, kad konservatoriai, o išskirtinai Landsbergiai, niekuomet negailėjo aršios kritikos ir itin griežtų pasisakymų Rusijos atžvilgiu. Ir nors daugumai visuomenės tokie pasisakymai gali glostyti širdį, reikia žvelgti į situaciją realistiškai – tai žvėries tampymas už ūsų, tarsi laukiant, kada jau persipildys jo kantrybės taurė. O kas bus, kai ta taurė persipildys? Taip, visi viliamės, kad NATO laimėtų karą vos jam parodžius pirmuosius ženklus. Tačiau ar mūsų šalis netaps santykių aiškinimosi aikštele? Laikas, ko gero, parodys, nors to liudininkais būti niekas nenorėtų…
„Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis komentuodamas Prancūzijos prezidento Makrono siūlymus Europos šalims būti drąsioms ir siųsti karius į Ukrainą… dalina ,,reklaminius” interviu pas mus ir užsienyje bei atvirai kalba, kad geras laikas diskusijoms dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Nėra skirtumo ar valstybė narė siunčia viešai karius ar karius-instruktorius į kariaujančią šalį. Ji tampa karinio konflikto dalyve. Kas atsakys, jei Rusija nutars smogti Iskander raketa į Krašto apsaugos ministeriją? Kas būtų daroma tokiu atveju!? Juk karo dėl mūsų nepradės NATO, nes mes PATYS Landsbergio politikos dėka būtume nutarę būti ,,kietesni” nei JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Turkija. Ar tada Vokietija nepakeis sprendimo siųsti Lietuvai savo brigadą? Kaip galima priiminėti tokius naudingus Rusijai sprendimus?“, – kritikos Užsienio reikalų ministro kalboms, galimai kurstančios Rusijos pyktį Lietuvai, negaili parlamentaras Mindaugas Puidokas[1].
Na, o kol vieni gąsdina karu, kiti – tokie, kurie sėdi Vilniaus valdininkų kėdėse – pinigus leidžia lipdukams ir… Nacionaliniam stadionui.
Paaiškėjo, kad bendri valstybės ir savivaldybės įsipareigojimai sieks net 158,3 mln. eurų,o ir pasikeitus vystytojui kaina ženkliai augs.
„94 mln. eurų mes indeksuojame 27 procentais (28,7 proc. – BNS) ir tai sudaro 122 mln. eurų su PVM – tiek ponas Avulis gaus iš savivaldybės, kai pastatys ir išvystys visą kompleksą“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas[2].
Varšuva pasirengimui ekstremalioms situacijoms, įskaitant prieglaudas, išleis 27 mln.
Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis ir Lenkijos gynybos ministras Władyszławas Kosiniukas-Kamyszas paskelbė apie 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) programą, skirtą sostinės pasirengimui ekstremalioms situacijoms pagerinti, įskaitant geresnę slėptuvių sistemą.
Varšuvos planai yra dalis plačios gynybos ministerijos neseniai paskelbtos programos, kuria siekiama plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje su vietos valdžia. Tai įvyko po to, kai praėjusiais metais atlikta apklausa nustatė skubios pagalbos prieglaudų skaičiaus ir parengties trūkumų.
Politikai pabrėžė, kad vykstantis karas Ukrainoje yra ypatinga motyvacija stiprinti sostinės saugumą.
Meras pažymėjo, kad Varšuva jau sukaupė didelę patirtį bendradarbiaudama su Ukrainos kolegomis. „Žinoma, Lenkija yra saugi“, – pridūrė jis. „Mes nemanome, kad joks labai blogas scenarijus [įvyks]. Tačiau turime būti pasiruošę kiekvienai galimybei.
„Ukraina nebūtų išgyvenusi pirmųjų karo savaičių, jei nebūtų įsitraukusi visa visuomenė“, – pažymėjo Kosiniak-Kamysz. „Visi turime atsakomybę. Vietos bendruomenė yra nepaprastai svarbi kuriant civilinę gynybą“.
Miesto valdžia jau atliko vietų, kurios galėtų būti prieglobsčio vieta, auditą. „Varšuvoje yra gana daug tokių vietų: septyni milijonai kvadratinių metrų“, – paaiškino Trzaskowskis. „Tai daugiausia požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, metro ir visokie požeminiai statiniai.
Meras taip pat sakė, kad „nori, kad kiekvienoje mokykloje būtų nepriklausoma vandens ir energijos jungtis“ ir reikalavimas, kad visuose naujuose pastatuose būtų sustiprinta pastogė.
Programa, žinoma kaip Varšuvos protestai ( Warszawa Chroni ), taip pat apims saugyklų su įranga, kuri gali būti naudojama kritiniais atvejais, pavyzdžiui, potvynių, kūrimą, taip pat patobulintas gyventojų perspėjimo sistemas. Kasmet vyks švietimo savaitė ir piliečių saugos mokymai.
„Šiandien mes net neturime pagrindinių [prieglaudų] apibrėžimų, neturime teisinio pagrindo veikti, skirti prieglaudų“, – sakė Trzaskowski, o Kosiniak-Kamysz pažymėjo, kad PiS neparengė civilinės gynybos akto. kurio sukūrimas, jo teigimu, bus dabartinės vyriausybės prioritetas.
Nauji Varšuvos planai buvo paskelbti po to, kai Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė apie planus plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje vietos valdžios lygmeniu, įskaitant geresnės slėptuvių sistemos kūrimą.
Neseniai paskelbtoje valstybinės institucijos Aukščiausiosios audito tarnybos (NIK) ataskaitoje nustatyta, kad mažiau nei 4 proc. lenkų galėtų rasti prieglobstį prieglaudose, kurių daugelis yra prastos techninės būklės[3].
Lenkija saugo savus karius, Lietuva norėtų siųsti juos į Ukrainą
Prancūzijos prezidentui pasiūlius idėją siųsti šalių karius į Ukrainą, Lietuva šios idėjos stipriai laikosi įsikandusi. Esą, geriau jau Ukrainoje tegul pliekiasi, negu Lietuvoje. Na, o NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento E. Makrono pasiūlymo, kad Vakarų sąjungininkai neturėtų atmesti galimybės dislokuoti karius į Ukrainą.
„NATO neketina siųsti karių į Ukrainą ir NATO nėra konflikto šalis, taip pat nėra NATO sąjungininkės“, – interviu Reuters sakė Stoltenbergas.
Stoltenbergas sakė, kad net jei atskiros NATO šalys siųstų karius į Ukrainą, tai paveiktų visą aljansą, nes jo narės yra saistomos kolektyvinės gynybos pakto.
Paklaustas, ar Macronas padarė klaidą kalbėdamas apie „strateginį dviprasmiškumą“ dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, Stoltenbergas atsakė: „Manau, kad svarbu, kad mes pasikonsultuotume ir turėtume bendrą požiūrį į šias svarbias temas, nes jos yra svarbios. mums visiems“.
Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija, Čekija, Lenkija, Italija ir Vengrija yra tarp šalių, kurios pareiškė nesvarstančios siųsti sausumos karių į Ukrainą po prieštaringų Macrono komentarų praėjusį mėnesį[4].
