<h2>Šiemet į valstybės biudžetą suplaukė 23,2 proc. daugiau pajamų</h2>
<p>Kol infliacija gramdo paprastų gyventojų pinigines, valstybės biudžetas tikrai neskursta. Priešingai, jis vis labiau pilnėja. Nuo sausio iki liepos į biudžetą suplaukė 23,2 proc. pajamų daugiau nei pernai metais per tokį patį laikotarpį. Tačiau kol valstybinės kišenės pildosi, niekas neskuba palengvinti mokesčių mokėtojų dalios. Brangsta beveik viskas, o ypač kosminiu greičiu – pieno produktai. Gyventojai teigia net nebežiūrintys pieno desertų lentynon – sūreliams pasiekus kone euro kainą, tenka atsisakyti net ir mažų kasdienių malonumų.</p>
<blockquote>
<p>Finansų ministerija nurodo, kad lėšų valstybės biudžete šiuo metu netrūksta – minimu laikotarpiu buvo surinkta net 1 733,5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. Bendrai į valstybės biudžetą gauta 7 500,1 mln. eurų, o tai yra 21,9 proc. (1 346,3 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, kai buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai[1].</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, jog einamųjų metų sausio–liepos mėnesių pajamos didele dalimi atspindi ekonominės veiklos, vykdytos nuo praėjusių metų gruodžio iki einamųjų metų birželio mėnesių, rezultatus.</p>
<p>Per 2022 metų sausio–liepos mėnesius mokesčių mokėtojai, kurie 2020–2021 metais buvo atidėję Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokėjimą, grąžino 228,6 mln. eurų COVID nepriemokos.</p>
<p>Daugiausiai pajamų buvo gauta iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausio-liepos laikotarpiu surinkus 3 397,4 mln. eurų. Antroje vietoje pagal pajamų surinkimo dydį rikiavosi Gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurio buvo surinkta 1 466,8 mln. eurų. Toliau sekė pelno mokestis (996,3 mln. Eur), akcizai (958,4 mln. eurų), kitos (nemokestinės) pajamos (452,3 mln. eurų) bei kitos mokesčių pajamos (228,9 mln. eurų).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/biudzetas-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mažas pagundas gali tekti pamiršti</h2>
<p>Nepaisant besipildančio valstybės biudžeto, palengvinti eiliniams gyventojams dalios niekas neskuba. Tikriausiai, nelabai ir nori. It tai liečia be išimties visus, ne tik pačias jautriausias visuomenės grupes. Net ir uždirbdami vidutines pajamas gyventojai, stabtelėję prie maisto prekių lentynų, ilgiau spokso ir lygina kainas, o tik po to perka. Kiti teigia mažus malonumus jau pamiršę ir savęs palepinti nebeskubantys.</p>
<p>Štai elementariausias pavyzdys – lietuviškas varškės sūrelis „Uriga“. Jo kaina jau yra sunkiai paaiškinama. Nusprendus pasmaližiauti, už 50 g sūrelį teks pakloti beveik 80 centų, nors dar visai neseniai ir 0,49 euro centų kaina už vienetą badė akis. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/surelis.jpg" alt="" /></p>
<p>„Pricer.lt“ atliktas maisto kainų tyrimas taip pat parodė, kad rugpjūtį buvo karšta ne tik oro temperatūra, bet ir maisto kainos. O svarbiausia, kad ženkliausią kainų šuolį pajautė ne mėgstantys prabangesnius produktus, bet tie, kurie renkasi pigiausią maistą[2].</p>
<p>Atlikus analizę paaiškėjo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginus su 2022 m. liepos mėnesiu, pabrango 1,13 Eur (1,6 proc.), o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pabrango net 16,82 eurais (31 proc.).</p>
<blockquote>
<p>Nurodoma, kad labiausiai vidutinis krepšelis pabrango „Maximoje“ (+2,41 Eur), „Rimi“ (+1,3 Eur), „Norfoje“ (+1,93 Eur), „e-Rimi“ (+0,92 Eur), „Barboroje“ (+5,03 Eur), „Lidl“ (+0,70 Eur), „LastMile“ (+2,55 Eur). Atpigo „Iki“ (-5,79 Eur). Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Iki“) krepšelio yra 14,48 eurai arba 22,7 proc.</p>
</blockquote>
<h2>Baiminasi šaltos ir alkanos žiemos</h2>
<p>Tuo tarpu mažiausiai uždirbanti gyventojų grupė, žvelgdama į medienos kainas ir jau svarstydama apie nuosavų gyvenamųjų namų šildymą žiemą, nenoromis svarsto apie tai, kad šilti namai gali kainuoti pasikorusią pelę šaldytuve. Infliacija <a title="Lietuva sparčiu tempu garma bedugnėn – infliacijos skaičiai šovė į kosmosą" href="/lietuva-sparciu-tempu-garma-bedugnen-infliacijos-skaiciai-sove-i-kosmosa">pranoko net ir ekonomistų prognozes.</a> Vietoje prognozuotų 20,9 proc. jau dabar ji šovė iki 21,1 proc. ir lenkia net Rusiją (15,1 proc.).</p>
<blockquote>
<p>Labiausiai per metus brango pieno produktai ir kiaušiniai (47 proc.), aliejus (40 proc.), duona ir grūdų gaminiai (34 proc.), mėsa ir jos produktai (22 proc.).</p>
</blockquote>
<p>Visgi, prognozuojama, kad nors artimiausiu metu maisto kainos nekris, tačiau jau tikrai turėtų po truputį stabilizuotis, o kitais metais jau ir pradėti trauktis infliacija. </p>
<p>Reaguodama į brangstančius maisto produktus Žemės ūkio ministerija <a title="Kas susižeria Lietuvos gyventojų pinigus? Ar tikrai bankų uždarbis auga lėčiau nei maisto kainos?" href="/kas-susizeria-lietuvos-gyventoju-pinigus-ar-tikrai-banku-uzdarbis-auga-leciau-nei-maisto-kainos">pateikė ir savo prognozes</a>. Pasak ministerijos, remiantis optimistiniu scenarijumi ir atslūgus geopolitinei įtampai, sulėtėjus žaliavų kainų augimui ir nenutikus kitiems neprognozuojamiems veiksniams, metinis maisto kainų pokytis turėtų siekti 24,2 proc. Visgi, jei optimistinės prognozės neišsipildytų, jis gali siekti ir 28,5 proc.</p>
