Užkertamas kelias byloms, susijusioms su abortų teisių pataisa
Po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino konstitucinę teisę į abortą, valstijos mastu vykstantys mūšiai atskleidė dar vieną lūžio liniją – įsipareigojimą demokratijai.
Dėmesys šiuo atveju krypsta į rinkėjus, palaikančius teisę į abortą nepaisant oponentų, besipriešinančių demokratiniams procesams bei institucijoms, kurie yra nusiteikę prieš šį siekį[1]. Kaipgi skirtingų pozicijų „mėsmalė“ atrodo šiandien?
Dalis respublikonų išrinktų atstovų ir prieš abortus pasisakančių aktyvistų visoje šalyje į pralaimėjimus prie balsadėžių reagavo ginčydami rinkimų rezultatus, atsisakydami suderinti valstijų įstatymus su rinkėjų remiamais pakeitimais, siekdami atimti iš valstijų teismų įgaliojimus svarstyti su abortais susijusius įstatymus[2].
„Mes.nesame.baigę.“ (angl. „We.Are.Not.Done.“), – paskelbė Ohajo valstijos atstovė Jennifer Gross vienoje socialinės žiniasklaidos platformoje, praėjus dviem dienoms po to, kai rinkėjai šio mėnesio pradžioje valstijos konstitucijoje įtvirtino teisę į abortą. Ji ir dar 25 respublikonai pažadėjo blokuoti pataisą, kad būtų atšauktas galiojantis Ohajo abortų apribojimas.
Didžioji dalis Ohajo rinkėjų vis tik pritarė šiai pataisai (57 proc. prieš 43 proc.), pridurdami darysiant viską, kas yra jų jėgoms.
J. Gross savo ruožtu sustoti neketina: prisijungė prie trijų kolegų respublikonų ir žengė dar toliau, pasiūlydama teisės aktą, kuriuo siekiama užkirsti kelią Ohajo teismams aiškinti bet kokias bylas, susijusias su abortų teisių pataisa.
Ignoruojami rinkimų rezultatai, „neleidžiantys žudyti Ohajo kūdikių“
Douglas Keithas, Brennano teisingumo centro teismų programos vyresnysis patarėjas tvirtina, esą abortų politika paskatino sėkmingas pastangas apriboti valstijų teismų galias Montanoje ir Jutoje bei kai kuriuos teisės aktus Aliaskoje ir Kanzase. Linkstama prie išvados, kad tokiais įstatymų projektais bandoma išardyti vyriausybės stabdžių bei atsvarų sistemą, pradedant aršią kovą su dalimi rinkėjų.
Konfliktas išryškėjo miesto rotušėje dėka J. Gross po to, kai buvo paskelbta apie jos pastangas sužlugdyti abortų teisių pataisą. Pastaroji išsisukinėdama pridūrė, neva neignoruoja rinkėjų – veikiau „atspindi oponentų susirūpinimą, nes Ohajo rinkėjai buvo suklaidinti“. Priešingai, abortų šalininkai pagrįstai teigia, jog griežti abortų įstatymai yra nedemokratiški pačia brutaliausia prasme, kadangi dauguma amerikiečių jiems nepritaria.
Tai liudija ir visoje šalyje atliktos apklausos, kuriose dalyvavo daugiau nei 94 000 rinkėjų, duomenys, patvirtinę, kad abortai turėtų būti legalūs daugeliu arba visais atvejais. Associated Press-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro apklausa, atlikta praėjus metams po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, parodė, jog maždaug du trečdaliai amerikiečių apskritai teigė, kad abortai turėtų būti legalūs – ir niekaip kitaip[3].
Visose septyniose valstijose, kuriose buvo balsuojama dėl abortų, rinkėjai arba pritarė abortų teisių apsaugai, arba atmetė bandymą visa tai apriboti. Deja, sukruto ir dalis respublikonų, pritariančių abortų apribojimams, nukreipdami savo dėmesį į balsavimo procesą – tiesioginės demokratijos formą, kuria rinkėjai gali pasinaudoti tik maždaug pusėje valstijų.
„Ačiū Dievui, jog daugumoje šios šalies valstijų neleidžiama visko įtraukti į rinkimų biuletenius, nes gryna demokratija nėra būdas valdyti šalį“, – sakė Rick Santorum, buvęs JAV senatorius iš Pensilvanijos ir vienkartinis kandidatas į prezidentus.
Kitas respublikonas, Šiaurės Dakotos valstijos atstovas Brandon Prichard, taip pat ragino respublikonus nepaisyti Ohajo rinkimų rezultatų.
„Ignoruoti rinkimų rezultatus ir neleisti žudyti Ohajo kūdikių būtų drąsos aktas“, – pranešė šis.
Nestebina, kad kai kurie politikos apžvalgininkai šiose nuotaikose įžvelgia didelį pavojų.
Kadangi nedemokratinių iniciatyvų dažnumas didėja, tai gali padaryti ilgalaikę žalą Amerikos institucijoms bei sugriauti visuomenės tikėjimą jomis. Nepaisant to, kad daugeliui abortų priešininkų šis klausimas yra šventas reikalas – dalykas, su kuriuo negalima ginčytis, demonizuojant demokratinės praktikos palaikymo svarbą galima tikėtis rimtos žalos, kurią ištaisyti bus sudėtinga.
Demokratija vis dažniau nustumiama „į šalį“
Nors nuo 2023 m. sausio Lietuvoje įteisintas cheminis abortas, kai nėštumas nutraukiamas moteriai išgėrus atitinkamas tabletes, pasaulio dangų niauka mūšį prognozuojanti prieštaravimų banga.
Paradoksas, tačiau apsisprendimo laisvei ir balsavimo skaidrumui nepritaria krikščionių nacionalistai, glaudžiai susiję su judėjimu prieš abortus, galimybę naudotis pagrindiniais demokratiniais procesais, tokiais kaip balsavimas, nuo senų laikų laikę ne teise, o privilegija, kuri turėtų būti suteikta tik tiems, kurie atitinka jų įsitikinimus[4]. Vis dėlto, kuomet reikia įgyvendinti savo Amerikos viziją, kuri, jų manymu, yra Dievo nustatyta, pastarieji atideda demokratiją „į šalį“.
Įtampa, susiejanti abortus ir demokratiją, jau dabar akivaizdi, abortų iniciatyvas planuojant įtraukti į 2024 m. valstijų rinkimų biuletenius, kitai pusei – aukščiausio rango respublikonams – galiausiai atmetus antidemokratinius pasiūlymus ir stojus ginti rinkėjų.
„Šioje šalyje mes pripažįstame rinkimų rezultatus“, – tarė GOP gubernatorius Mike DeWine.
Respublikonas generalinis prokuroras Dave Yost irgi netylėjo: tikino, jog „išnaršė“ visą Ohajo konstituciją, bet nerado jokios išimties klausimams, kai rinkimų rezultatai prieštarauja valdančiųjų pageidavimams.
„Visa politinė valdžia priklauso žmonėms“, – citavo jis.
Respublikonų valstijos įstatymų leidėjų lyderiai iš pradžių žadėjo, kad rinkėjams pasakius savo žodį kova dėl teisės į abortus apribojimo nesibaigė. Tačiau jų partijai kovojant su giliu judėjimo prieš abortus susiskaldymu, Atstovų rūmų pirmininkas Jason Stephens ir Senato pirmininkas Matt Huffman, atrodo, toną smarkiai sušvelnino.
