<h2>Karantino palydovas – bandelės, sausainiai ir kiti baltų miltų gaminiai</h2>
<p>Dėl COVID-19 pandemijos visiems teko ilgą laiką gyventi karantino sąlygomis. Ir nors griežtas karantinas vis labiau lieka užmarštyje, pandeminiu laikotarpiu atsiradusios ar dar labiau išryškėjusios problemos niekur nedingsta. Viena iš jų – neigiamai pasikeitę mitybos įpročiai, dažnai peraugantys netgi į rimtus, sveikatai kenkiančius sutrikimus.</p>
<p>Nors dėl susiklosčiusios padėties, kai daugeliui teko dirbti iš namų, žmonės buvo priversti dažniau gamintis maistą patys, tačiau neretai buvo pasukta neigiama linkme. Per šį laikotarpį suvalgyta rekordiškai daug bandelių, sausainių ir kitų baltyminių gaminių. Be to, išaugo suvartojamo maisto kiekiai, dėl ko, matyt, reikėtų kaltinti ranka pasiekiamą šaldytuvą. Lietuvos dietistų asociacijos valdybos pirmininkė, dietistė Vaida Kurpienė sako:[1]</p>
<blockquote>
<p>„Kai žmonės dirba biure, po ranka ne visuomet yra maisto arba bent jau ne tokie kiekiai kaip namuose. O kai karantinas daugelį uždarė namuose ir daug kas dirbo prie valgomojo virtuvės stalo, kur šaldytuvas pasiekiamas ranka, įtampą paprasčiausiai buvo malšinti maistu. Vienintelis legalus būdas atsitraukti nuo darbų ir kelias minutes pailsėti tapo valgis. Tai patvirtina ir statistika – vieno asmens suvalgomo maisto kiekis gerokai išaugo.“</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos statistikos departamentas duomenimis, 2021 metais vienam gyventojui per metus teko 104 kg daržovių ir 106 kg vaisių ir uogų, kai 2017 metais jų buvo suvartojama atitinkamai 97 ir 80 kg. Nors buvo suvalgyta mažiau bulvių, smarkiai išaugo iš kviečių gaminamų maisto produktų vartojimas: 2021 metais, palyginti su 2020 metais, tokio maisto suvalgyta net 15 kg.</p>
<p>Pamažu slūgo ir vegetarizmo idėjos, nes, lyginant su 2017 metais, vieno asmens mėsos bei mėsos produktų suvartojimas išaugo 4 kg (nuo 90 iki 94 kg), o žuvies suvalgyta 4 kg mažiau (2017 metais suvartota 22 kg, o 2021 – 18 kg).</p>
<h2>Dėl patiriamos įtampos, nežinomybės, pervargimo daugeliui pasireiškė emocinis valgymas</h2>
<p>Prasidėjus karantinui didžiajai daliai žmonių teko susidurti su nuolatiniu nerimu, stresu, nežinomybe dėl ateities. Situaciją dar labiau blogino nuolat visur girdimi perspėjimai apie virusą, gąsdinimai apie vargu ar per artimiausius mėnesius pagerėsiančią padėtį, kalbos, jog artėja vis gilesnė ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus, bet ir ekonominė krizė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/snacks_during_lockdown.jpg" alt="" /></p>
<p>Negana to, vaikų turintys gyventojai buvo priversti vienu metu prižiūrėti į darželius bei mokyklas eiti negalinčius vaikus ir kažkaip suspėti dirbti iš namų. Visos problemos gyventojams kaupėsi iki tokio lygio, kad išryškėjo dar viena su valgymo įpročiais susijusi bėda – emocinis valgymas. Dietistė V. Kurpienė teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Per karantiną daug žmonių pradėjo valgyti chaotiškai, suvartojo didelius kiekius lengvai paruošiamo maisto. Buvimas namuose, kai teko dirbti nuotoliniu būdu ir tuo pačiu metu rūpintis vaikais, kėlė didelę įtampą ir nežinomybę, kas skatino emocinį valgymą.“</p>
</blockquote>
<p>Emocinis valgymas nėra kažkas naujo, nes su tokiomis problemomis buvo susiduriama ir anksčiau. Tačiau sėdint namuose, su šalia prieinamu tiek šaldytuvo, tiek lentynų turiniu, ir kasdien patiriant didelį stresą, pervargimą ir kitus neigiamus potyrius, emocinis valgymas tapo įprastu palydovu daug didesnei žmonių daliai nei anksčiau.</p>
<p>Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro jaunimo sveikatos koordinatorė Greta Račkauskaitė sako:[2]</p>
<blockquote>
<p>„Emocinis valgymas – tai maisto naudojimas tam, kad jaustumėtės geriau, norima patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų. Tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą. Vėliau ne tik išlieka pirminė emocinė problema, bet ir kaltės jausmas dėl persivalgymo.“</p>
</blockquote>
<h2>Kitas kraštutinumas – griežtos dietos</h2>
<p>Dėl suvalgyto didelio kiekio įvairių miltinių patiekalų daugelis žmonių priaugo svorio ar net peržengė nutukimo ribą. Tai vargu ar stebina, nes emocinis valgymas dažniausiai pasireiškia sausainių, bandelių ir panašių maisto produktų valgymu. Su emociniu valgymu susidūrę žmonės pradeda valgyti ne dėl alkio, o dėl pykčio, streso, liūdesio, nuobodulio ir t. t., todėl gan greitai ima augti svoris.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/starvation_is_bad_for_health.jpg" alt="" /></p>
<p>Nutiko ir kita bėda. Kovodami su priaugtais kilogramais, gyventojai pradėjo rinktis visišką kraštutinumą – itin griežtas dietas, tikėdamiesi greitų rezultatų. O tai nėra geras pasirinkimas, nes taip alinamas organizmas ir ilgainiui galima prieiti net ir prie tokių pavojingų ligų kaip anoreksija.</p>
<p>Iš tiesų dietistai nuolatos kartoja, jog griežtas savęs ribojimas ar net badavimas apskritai neduos taip trokštamos naudos. Net jei iš pradžių ir pavyks greitai numesti kelis kilogramus, ilgesniu laikotarpiu prasidės atvirkštinis efektas. Pradėjus vėl normaliai valgyti, kilogramai neretai grįžta su kaupu, o ilgiau tęsiant badavimą gali išryškėti sveikatos problemos.</p>
<p>Pavyzdžiui, dėl nusilpusio, pakankamai kalorijų ir maistingųjų medžiagų negaunančio organizmo, žmogus gali pradėti alpti, jį lengviau puls įvairios ligos, taps sunku susikaupti, moterims tokiais atvejais dažnai sutrinka menstruacijų ciklas ir t. t. Tad priaugtus kilogramus reikėtų mėginti numesti ne griežtomis dietomis, o subalansuota mityba ir sportu.</p>
<h2>Kovoti su emociniu valgymu padės kelios gudrybės</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/healthy_nutrition_can_help_with_extra_kilograms.jpg" alt="" /></p>
<p>Atskirti emocinį alkį nuo fizinio nėra sunku. Fizinis alkis yra nuspėjamas, o emocinis – spontaniškas.</p>
<p>Normalu jausti alkį, jei nevalgėte pusryčių ar pietums gavote tik obuolį. Tačiau jei dėl tam tikrų emocijų šaldytuve ieškote ką suvalgyti, o dažnu atveju ir toliau jaučiate poreikį kimšti į save visokius užkandžius, nors jau sušveitėte visą dėžutę saldainių, galima įtarti emocinį valgymą. G. Račkauskaitė taip pat priduria:</p>
<blockquote>
<p>„Sveikai pavalgiusio žmogaus veide dažniausiai išvysime palaimingą išraišką: sotus ir laimingas. Emocinį sotumą dažnai lydi dar blogesnė savijauta, nei buvo prieš tai.“</p>
</blockquote>
<p>Emocinis valgymas išsivysto ne tik nuo streso ar noro užpildyti emocijas, bet ir dėl vaikystės įpročių ar tuštumos jausmo. Tačiau sau įmanoma padėti ir tam tikrai nereikia griebtis griežtų dietų. Patarimai, kaip kovoti su emociniu valgymu, yra gan paprasti.</p>
<ul>
<li>Ieškokite alternatyvų. Neigiamas emocijas galite išlieti atvirai kalbėdamiesi su artimaisiais, o nerimą numalšinsite ramiu pasivaikščiojimu gryname ore. Jei jaučiate nuobodulį, susitikite su draugais, paskaitykite knygą ar užsiimkite kita mėgiama veikla. Išvargę po sunkios dienos irgi rinkitės kitus būdus, kuriais galėtumėte save palepinti: masažą, raminančią muziką ir pan.</li>
<li>Išbūkite su savo emocijomis. Emocinis valgymas pasitelkiamas tam, kad būtų nuslopintos, užmirštos tam tikros nemalonios emocijos, tačiau iš tiesų jos niekur nedingsta. Tad geriausia apmąstyti savo potyrius, o ne jų vengti.</li>
<li>Rašykite dienoraštį. Tai padės suprasti emocinio valgymo priežastis, nes kasdien galėsite fiksuoti ką jautėte, su kokiais žmonėmis susitikote, ką veikėte prieš prikemšant įvairių užkandžių.</li>
<li>Keiskite įpročius. Emocinis valgymas taps daug lengviau įveikiama problema, jei ugdysitės sveikus kasdienius įpročius. Pavyzdžiui, aktyviai sportuokite, išsimiegokite, bendraukite su draugais ir artimaisiais, užsiimkite sau malonia veikla ir pan.</li>
<li>Valdykite potraukį. Nors gali atrodyti sunku susitvardyti, tačiau reikėtų išmokti sustoti ir pamąstyti, kodėl norisi griebtis bandelės, saldainių ar kitų užkandžių. Sustojus vos minutei ar dviem neretai gali išvis dingti noras griebtis maisto, kai nesate alkani.</li>
</ul>
<p>Žinoma, jei emocinis valgymas atrodo kaip pernelyg įsišaknijusi ir vien savomis jėgomis neįveikiama problema, galima kreiptis į specialistus. Psichologai yra visada pasirengę padėti, išklausyti ir patarti, kaip susitaikyti su savo mintimis ir kaip atsikratyti tokių su emocijomis susijusių bėdų kaip emocinis valgymas.</p>
