Pamaininis darbas gali turėti rimtų padarinių emocinei būklei
Maistas – svarbiausias mūsų organizmo vidaus degimo variklis, tačiau kartais neteisingai vartojamas gali net mums pakenkti. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad labai svarbus veiksnys yra valgymo laikas, kuris turi įtakos mūsų emocinei būklei. Skelbiama, kad netaisyklingai valgantieji turi didesnę riziką susirgti depresija ir įgyti sveikatos problemų. O štai mokslininkai siūlo net pažvelgti į Viduržemio regiono mitybą – ji gali ne tik išvaikyti liūdesį, bet ir garantuoti gerą savijautą.
Naujai atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tai, kuriuo paros metu valgoma (o ypatingai naktį), gali turėti įtakos mūsų psichikos sveikatai. Tyrėjai sudarė imituojamą pamaininio darbo grafiką ir nustatė, kad tiems, kurie valgo neįprastu organizmui laiku (labai anksti ryte ar vėlai vakare, naktį), padidėja tikimybė susirgti depresija ar nerimu.
„Mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad maisto vartojimo laikas yra naujas būdas, galintis sumažinti nuotaikos pažeidžiamumą asmenims, patiriantiems cirkadinio ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, dirbantiems pamaininį darbą, patiriantiems reaktyvinį atsilikimą arba kenčiantiems nuo cirkadinio ritmo sutrikimų“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Frankas Scheeris[1].
Tačiau norint nustatyti, ar pakeitus valgymo laiką galima išvengti padidėjusio nuotaikų pažeidžiamumo, reikia atlikti tolimesnius tyrimus su darbuotojais, dirbančiais pamaininį darbą ir klinikinėmis populiacijomis.
Šis tyrimas liečia net 20 proc. darbuotojų, dirbančių pamaininį darbą tokiose vietose kaip gamyklos bei ligoninės. Tyrimo duomenimis, šiems žmonėms būdinga 25–40 % didesnė depresijos ir nerimo rizika.
Iš viso tyrime dalyvavo 12 vyrų ir 7 moterys.
Viena dalyvių grupė valgė 28 valandų ciklu, t. y., valgė ir dieną, ir naktį, o kita grupė valgė 24 valandų ciklu – tik dieną.
Tendencijos išryškėjo jau ketvirtąją tyrimo dieną, kai dieną ir naktį valgiusios asmenų grupės depresinės nuotaikos lygis padidėjo 26 %, o nerimo lygis – 16 %. Asmenų, valgiusių tik dieną, nuotaika esą nepasikeitė.
Subalansuota mityba – būdas išvengti depresijos?
Mokslininkams taip pat pavyko išsiaiškinti, kaip geriausia maitintis, siekiant turėti puikią emocinę sveikatą ir išvengti nuotaikų svyravimų.
Atlikti tyrimai parodė, kad sveikos arba Viduržemio regiono mitybos modelių laikymasis – pakankamas vaisių, daržovių, riešutų ir ankštinių daržovių vartojimas, saikingas paukštienos, kiaušinių ir pieno produktų vartojimas ir tik retkarčiais vartojama raudona mėsa – tai kelias į mažesnę riziką susirgti depresija[2].
Tyrime teigiama, kad itin rafinuotų angliavandenių vartojimas gali padidinti diabeto ir nutukimo riziką.
Mityba, kurioje gausu rafinuotų angliavandenių ir cukraus neigiamai gali paveikti ir psichologinę žmogaus savijautą, o tyrimų duomenys rodo ryšį tarp laipsniškai didėjančio glikeminio indekso (santykinio angliavandenių, esančių maisto produktuose įvertinimas pagal tai, kaip jie virškinami, pasisavinami ir kaip veikia gliukozės bei insulino kiekį kraujyje) ir depresijos simptomų.
Tyrimai parodė, kad depresija sergantiems žmonėms gerokai dažniau nustatomi uždegimai, siejami su dideliu transriebalų ir rafinuotų angliavandenių vartojimu ir menkesniu maistingų maisto produktų vartojimu, kurie pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis (pavyzdžiui, omega-3 riebalai).
Visgi, priešuždegiminį poveikį gali turėti ir kai kurie vaistai (pavyzdžiui, citokinai, inhibitoriai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), galintys reikšmingai sumažinti depresijos simptomus. Teigiamą poveikį organizmui taip pat gali turėti konkretūs mitybos komponentai (pavyzdžiui, polifenoliai ir polinesotieji riebalai) ir bendrieji mitybos modeliai (pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dieta).
Todėl išlieka galimybė, kad teisingai pasirinkti maisto produktai gali palengvinti depresijos simptomus, susijusius su padidėjusiu uždegimu arba net užkirsti jiems kelią.
Ką daryti, kad nesijausti blogai pavalgius?
Kadangi kone visi neigiami su tuo susiję reiškiniai įvyksta mums netinkamai maitinantis, labai svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus, kad savijauta būtų daug kokybiškesnė, o valgytume tam, kad gyventume ir ne atvirkščiai.
Pirmiausia, svarbu maitintis reguliariai, kad per parą būtų gaunamas reikiamas kalorijų kiekis. Jų deficitas gali sukelti organizmui nemalonių pojūčių – mieguistumą, nuovargį ir energijos trūkumą[3].
Svarbu taip pat neišbraukti iš mitybos svarbiausių maisto produktų grupių, kurios yra ypatingai reikalingos organizmui, kad jis pasipildytų energija ir gamintų už gerą savijautą atsakingą cheminę medžiagą – seratoniną.
Taip pat ne ką mažiau svarbu ir užtikrinti, kad kasdienėje mityboje būtų gausu svarbiausių mineralų ir vitaminų, pavyzdžiui, geležies. Jeigu šių medžiagų trūks, gali pasireikšti ir depresija, negebėjimas susikaupti ir lėtinis nuovargis.
Apdoroti produktai turėtų būti keičiami į neapdorotus, mat jų vartojimas gali prisidėti ne tik prie didesnės talijos, bet ir sukelti insulino disbalansą ir uždegimus.
O štai gerai nuotaikai užtikrinti pakaks ir nedidelių pastangų: lėkštėje turi būti kuo spalvingesni vaisiai ir daržovės, vartojami gamtoje randami maisto produktai (pavyzdžiui, vietoje apelsinų sulčių rinktis apelsiną), valgoma daug dopaminą stiprinančių maisto produktų (žuvies, paukštienos, kiaušinių, lapinių žalumynų ir ankštinių daržovių), vartojama daugiau omega-3 rūgščių, daug magnio turinčių produktų ir ribojamas pridėtinis cukrus.
