Pasipriešinus IV turėtojams, valdžia ėmėsi terorizuoti MB
Konservatorių valdžia, rodos, nebežino, ko dar griebtis ir kaip dar užspausti sau darbo vietas susikuriančius žmones. Pirminėje mokesčių reformos versijoje sugalvoję nustekenti dirbančiuosius su individualia veikla, taip pat apkrovę ir mažąsias bendrijas, sulaukę mažųjų frakcijos narių pasipriešinimo dabar dalį planų keičia. Bet į ką? Trumpam atsitraukę nuo individualią veiklą turinčiųjų, ėmėsi skalpuoti mažąsias bendrijas. Kaip informuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, liepos pradžioje buvo užregistruotas 11 įstatymų pakeitimo paketas, kuriam pritarus mažosioms bendrijoms būtų nustatomas privalomas auditas, kai MB finansiniai pajamų, turto ir darbuotojų rodikliai viršija nustatytus skaičius.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, valdantieji aiškina, kad keisti mokestinę sistemą reikia dėl Europos Sąjungos direktyvos. Bet paradoksas tas, kad ji nenumato Lietuvai pareigos nustatyti privalomą auditą MB, kad ir kokius rodiklius jinai turėtų. Tad tai reikštų, kad šis mažųjų bendrijų apkrovimas papildoma našta yra tiesiog eilinis konservatorių noras dar paspausti smulkius sau duonos kąsnį bandančius uždirbti verslininkus.
„ES direktyva pasako, kad verslui, kurio akcininkas yra fizinis asmuo nereikia privalomo audito, nes nėra prasmės siekti savininko apsaugos per audito paslaugą, jei jis pats dirba savo įmonėje ir puikiai žino, kas joje vyksta.
ES teisės aktai ragina šalis nesukurti teisės aktų, kurie didina naštą verslui ir pridėtinės vertės visuomenei neatneša“, – rašo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija savo socialinio tinklo paskyroje ir priduria, kad tyrimo, kad MB finansinės ataskaitos yra sudaromos nekokybiškai, Finansų ministerija nebuvo atlikusi.
„Finansų ministerija nusprendė nustatyti mažosios bendrijoms privalomą auditą, nes mano, kad reikia suvienodinti audito prievolės naštą su UAB“, – rašo organizacija.
Į mažąsias bendrijas taikėsi ir anksčiau
Dar pirminiame mokesčių reformos variante Finansų ministerija taip pat buvo nusitaikiusi į mažąsias bendrijas. Tąkart norėjo padidinti apmokestinimą joms. Apie tai, tiesa, „pamiršo“ garsiai iškomunikuoti, tad šią reformos dalį taip pat paviešino Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
„Finansų ministerija savo pristatyme pamiršo paminėti MB, nors šis projektas yra 2023 metų mokesčių reformos paketo dalis“, – savo įraše teigė asociacija.
Pagal civilinę paslaugų sutartį gautos pajamos apima MB teikiamas vadovavimo ar kitas paslaugas, taip pat MB teikiamos nuomos paslaugas. Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, dėl tokių pasiūlymų mažųjų bendrijų nariai bus vieninteliai, kurių nuomos pajamos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
Taip pat vietoje dabartinių 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 60 VDU siūloma didinti mažųjų bendrijų nariams taikomas „Sodros“ lubas – maksimalią sumą, nuo kurios neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija prognozuoja, kad dėl siūlomų pakeitimų brangs MB administravimas ir buhalterinė apskaita, joms bus sunkiau sunkiau konkuruoti su dideliu verslu[1].
ES pinigus gavo, bet jų net nepanaudojo
„Siūloma mokesčių reforma siejasi su 2021-aisiais Europos Tarybos patvirtintu Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu“, – rašo teisininkas Ignas Vėgėlė ir priduria, kad plano įgyvendinimui buvo skirti milijardai eurų.
„Ministerija nutyli, kad iš 2021 metais ES paskirtos investicinės paramos praėjus dvejiems įsisavinimui skirtiems metams nėra panaudotas ar bent jau pradėtas „įsisavinti“ nė vienas euras! “, – atkreipia dėmesį teisininkas Ignas Vėgėlė.
Tad kam tie pinigai Lietuvai, jei jų vistiek niekas nenaudoja? O gal mes čia gyvename taip gerai, kad jų net nereikia?
Tačiau I. Vėgėlė čia mato gerokai pavojingesnio elgesio užuomazgas. Užuomazgas į ilgalaikį planą, kaip konservatorius ir vėl iškelti ant pjedestalo – kažkada, šiek tiek vėliau, kai su jų paliktomis nesąmonėmis susitvarkyti nepavyks naujai išrinktai valdžiai.
„Tai nuostabi „dovanėlė“ ateities daugumai. Trauksis ekonomika, o biudžetas nesurinks pajamų – puikus botagas naujajai valdžiai talžyti. Pridėkite dar nejudantį ES milijardų valstybės investicijoms skirtų lėšų įsisavinimą – gaunasi net ne „dovanėlė“, o dailiai įpakuoti spąstai.
Ir atsitraukti nuo įvykdytos mokesčių reformos po 2024-ųjų išrinktai valdžiai nebebus kaip: ES raportuota, kaip atlikta, o tariamos pusė milijardo planuojamų gauti papildomų biudžeto pajamų – paskirstytos išdalijimui. ES skirtos valstybės investicijos net nepradėtos įsisavinti, dideli mokesčiai, vangus BVP. Toks ir planas“, – sako I. Vėgėlė, o mes, panašu, galėsime visai netrukus savo kailiu patirti jo karčią tiesą[2].
Laisvės frakcija kirto konservatoriams – pasiūlė pataisas mokesčių reformai
Rodosi, kad net valdančioji dauguma neranda sutarimo. Laisvės frakcija nuo pat pradžių reiškė nepritarimą konservatorių stumiamai reformai, ir visai neseniai pateikė siūlymus jai.
Registruoti 8 siūlymai. Pirmasis susijęs su individualia veikla. Jame siūloma nemažinti menamų sąnaudų dalies dirbantiems individualiai ir palikti dabar galiojantį 30 proc. lygį. Taip pat nurodoma, kad mokesčių reformos įstatyme turi būti įsipareigojimas padidinti minimalųjį atlyginimą ir iki 2028 metų prilyginti jį neapmokestinamam pajamų dydžiui.
Į smulkųjų verslą konservatoriai taikosi nuo seno
Tačiau ar turėtų stebinti tokie konservatorių užmojai apkrauti smulkiuosius verslus papildomais mokesčiais ir biurokratizmu? Veikiausiai ne. Atsiminkime dar 2010 metus, kai premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kasos aparatai turguje yra būtini kovojant su šešėline ekonomika.
„Lietuvos ūkininkai tiesiog reikalauja kasos aparatų – jiems pabodo konkuruoti su nežinia iš kur atvežama mėsa ir kitais žemės ūkio produktais, kuriais prekiaujama bet kaip. Iš tikrųjų mes net apytikriai negalime žinoti, kiek ir už kiek turguose parduodama lietuviškų produktų, ir kiek – iš svetur“, – tuomet aiškino Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
