Valdžios pažadai nuėjo perniek: ministras susitarimą su mokytojais pavadino „klaida“

Pažadėjo pedagogų atlyginimus pakelti, po to pasakė, kad gal ir nepavyks

Turbūt vienas iš nedaugelio konservatorių valdžios tęstinių dalykų – jų negebėjimas tesėti pažadų. Ir čia kalbame ne tik apie konservatorių viršūnėlių nuomonės keitimą, pažadus atsistatydinti, keisti ministrus, keisti Seimą ir taip toliau. Štai net ir tikra drama tapęs mokytojų streikas atnešė vaisių, tarp kurių mėtosi ir tas pats senas geras netesimas pažadas.

Nepaisant to, kad švietimo susitarime buvo nuspręsta, kad iki 2024 metų galo mokytojų atlyginimas sieks 130 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio, Seime balsuojant dėl biudžeto opozicija sakė, jog kad ir kaip beskaičiuosi, 130 proc. nesigauna. Gaunasi maksimaliai 125 procentai, tačiau ir ar iki tiek pavyks tą atlyginimą pritraukti, dar didelis klausimas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigimu, nacionaliniame susitarime dėl švietimo įrašytas įsipareigojimas dėl mokytojų algų yra „per sudėtingas“, o pats susitarimas – „klaida“.

Ministro manymu, reikėtų svarstyti apie kitą su pedagogų algų didinimu susijusį tikslą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras priminė, kad 2019 m. su mokytojų profesinėmis sąjungomis sutarta, jog iki 2025 m. mokytojų algos siektų 130 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, vėliau nutarta, kad šis tikslas bus pasiektas iki 2024 m. pabaigos. 

„Pagal pateiktą siūlymą, kitais metais per du etapus bus siekiama padidinti mokytojų algas 21 procentu. Tas įsipareigojimas bus įgyvendintas“, – dėstė G. Jakštas^[1].

Siūlė skirti pinigų mokytojų atlyginimams, valdantieji net nesiteikė balsuoti

Vyriausybė biudžete numatė, kad biudžete numatytos lėšos tam, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir mažiausiai 11 proc. nuo rugsėjo. Tam paskirta daugiau, kaip 390 mln. eurų.

Vis dėlto opozicija sakė, kad ir kaip skaičiuotum, švietimo susitarime užsibrėžtas tikslas iki kitų metų galo mokytojų atlyginimus pakelti iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio už vieną etatą, nebus įvykdytas. Maksimaliai galima pasiekti 125 proc. ir tai, abejojama, kad ir tokį skaičių pavyks pasiekti. 

„Pedagogai su viltimi žiūri į mus visus, – sakė siūlymo autorė Laima Nagienė, mat Seimo posėdį stebėjo daugiau, kaip šimtas pedagogų ir mokinių. – Mano siūlymas papildomai biudžete skirti 100 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui. Ministrė pati spaudoje buvo pripažinusi,kad galimai švietimo susitarime padaryta klaida ir kad 130 proc. VDU dydžio atlyginimo nepavyks pasiekti. 

Atsisukime ir pasakykime, kad pedagogo profesija yra prestižinė, juk jų trūksta, o jie augina, ugdo vaikus, jaunimą, atiduoda jiems visą save“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atsakė, kad skirtų pinigų turėtų pakakti, o jei kartais nepakas, esą bus galimybė pasiskolinti ar kažkaip perskaičiavus biudžeto lėšas skirti ir daugiau pinigų mokytojų atlyginimams.

Opozicija nacionaliniame švietimo susitarime būti nebebenori

Laimos Nagienės siūlymui pritarta nebuvo, su panašiu siūlymu į posėdį atėjo ir Darbo partija, kuri siūlė skirti papildomus 82 milijonus eurų. Tačiau atsimušta į tuos pačius argumentus. 

„Gal geriau tegul palaukia visokie ministerijų miesteliai“, –sakė politikas Viktoras Fiodorovas. 

G.Skaistei atsakius, esą ministerijų miestelio finansavimas nėra tinkamas finansinis šaltinis mokytojų atlyginimams pakelti, mat tai atsiperkantis projektas, V. Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad ciniška yra sakyti, jog pedagogai ir švietimas nėra atsiperkantis dalykas. „Ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas? O kaip galima nuvertinti švietimo sistemos atsiperkamumą?“, – stebėjosi jis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad tai, jog Vyriausybė ir valdantieji spjauna į tokį svarbų susitarimą reiškia tik viena – Darbo partija pasitrauks iš nacionalinio švietimo susitarimo, nes jis vis tiek iš esmės negalioja. 

„Prieš keletą metų Vyriausybė nustatė strateginę valstybės kryptį, mokytojo profesiją paskelbę prestižine, esą tai turi nutikti iki 2025 metų. Buvo pasirašytas politinių partijų susitarimas, labai aiškūs bei konkretūs skaičiai bei įsipareigojimai iš valstybės pusės, kuriuos pasirašė visi frakcijų vadovai. 

Skaičių, kurie yra susitarime, šiai dienai nesilaikoma.

Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl toliau dalyvauti nebematome prasmės“, – sakė jis.

Ne valdžioje esantys Seimo nariai atsiprašė mokytojų

Opozicijai, kuri teikė net kelis siūlymus valdantiesiems rasti papildomų lėšų pedagogų atlyginimams, teko nuryti karčią piliulę – nei vienam jų nebuvo pritarta. 

„Šioje valstybėje nesuprantama, kad mokytojo darbas yra ugdyti jaunąją kartą, vaikus, būsimus mūsų šalies katyvius piliečius. Tokia valstybė, kurioje švietimas nėra pamatas ir esmė, neturi prasmės. Man labai gėda, kad valdantieji negirdi to, nesupranta to, ir nenori priimti politinių sprendimų, kurie leistų Lietuvai judėti į priekį, o ne į žlugimą.

Mokytojai, matote, kad Seime vienybės nėra. Noro laikytis švietimo susitarimą nėra, matote klastojamą statistiką, kai pedagogo atlygis skaičiuojamas iš 23 mokyklų atlyginimų, girdite sekamas pasakas, kad nėra biudžete pinigų, nors specialistai mato, kad esant politinės valios galima rasti pinigų. Bet politinės valios ir noro spręsti dalyką ir laikytis įsipareigojimo, nėra“, – atsiprašydamas mokytojų sakė Mindaugas Puidokas.

Švietimietė Vilija Targamadzė rėžė, kad valdantiesiems reikėtų nustoti pagaliau manipuliuoti ir dalinti tuščius pažadus.

„Dabar, kad ir kaip beskaičiuosi, matome, kad mokytojų atlyginimai pasieks daugiausiai 125 proc. VDU, nors susitarime numatyta 130 proc. 

Jūs nevykdome susitarimo. Bet ne tik susitarimus reikia vykdyti. 

Negalima su mokytojais šitaip elgtis“, – sakė profesorė^[2]. 

Sako, kad mokytojas „į rankas“ gauna apie 1,5 tūkst. eurų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) „skėlė“ vieną gerą juoką – pareiškė, esą mokytojai vidutiniškai gauna 1,408 eurus jau po mokesčių. Mokytojai, išgirdę tokius skaičius, tik akis užvertė – parodykite, kas tiek gauna, norėtume pamatyti – sako jie. 

ŠMSM sako, kad vidutinio mokytojų darbo užmokestis auga sparčiau nei bendras visų samdomų darbuotojų. Šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis. Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 m. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 1 408 eurus.

Ministerija taip pat plaunasi rankas ir bando parodyti, kad ji čia niekaip nesusijusi su tuo, kad mokytojų tragiškai trūksta. 

Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos šalys – tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel. Susitikimo metu visų ES valstybių narių atstovai pabrėžė, kad tam įtakos turi didėjantis mokytojų vidutinis amžius^[3].

Suskaičiavo vidutinius atlyginimus pagal ydingą metodiką

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nuo pat ministerijos paviešintų skaičių niekaip negali susitaikyti su paskleista dezinformacija. Sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sako darantis prielaidą, kad,skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, buvo pasirinkta ydinga metodika. 

„Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo žmonės apstulbo, kai pamatė paskelbtus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus. Pasiaiškus kokiais parametrais vadovaujantis jie buvo suskaičiuoti, paaiškėjo skandalingas faktas. Skaičiuojant aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, nebuvo atsižvelgta į kolegijų, kurios irgi yra aukštosios mokyklos, dėstytojų gaunamą atlygį už darbą! Kolegijos dėstytojai uždirba mažiau nei jų kolegos universitetuose ir tokiu būdu buvo sukeltas atlyginimo vidurkis. Kokios „gudrybės“ buvo pasitelktos skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, kol kas galime tik spėlioti“, – sako A. Jurgelevičius. 

Jis priduria, kad galima tik svarstyti, kodėl ŠMSM naudinga pateikti didesnius, nei realybėje, mokytojų atlyginimus. 

Ministrei Jurgitai Šiugždinienei ir visiems valdantiesiems reikia parodyti, kad yra kažkokie pliusai jų kuruojamose srityse. Ypatingai dėl to, kad nenumaldomai artėja finišo tiesioji, kai mokytojo profesija lietuvoje „taps prestižine“. Na, o prestižą pirmiausiai apibrėžia ne kas kita, o atlyginimas – ir tik iš paskos eina visi kiti aspektai. 

„Tačiau čia yra ir antras, gerokai svarbesnis, motyvas. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, partijų susitarime dėl švietimo politikos (2021 – 2030) ir Vyriausybės programoje yra numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. 

Todėl nereikia didelio proto suvokti, kad paskelbus didesnius jau dabar esamus mokytojų atlyginimų vidurkius ir norint pasiekti pažadėtą 130 proc., kitiems metams reikės skirti mažiau lėšų“,– sako švietimietis^[4].