S. Gentvilas siūlo žemę nemokamai, bet nuomos kainos patys nenustatysite
Valdžioje pasipylė, ko gero, priešrinkiminiai grandioziniai planai. Tokie, kurių tikrai niekaip nepavyks įgyvendinti iki kadencijos pabaigos, bet, jei idėjų autoriai kažkaip liktų valdančiuosiuose lyderių postuose, galimai per dar 4 metus kažkurias idėjas paversti kūnu gali ir pavykti. Nemažai tokių idėjų pametėjo Aplinkos ministerija, vadovaujama Simono Gentvilo. Visai neseniai jis sakė, kad gerai būtų griauti avarinės būklės sovietinius daugiabučius ir vietoje jų statyti naujus, dabar sako, kad būsto nuomos kainas galima sumažinti nekilnojamojo turto vystytojams duodant žemės nemokamai.
Kad būsto nuomos kainos, taip pat kaip ir pardavimo kainos, voliojasi neregėtose aukštumose, anokia paslaptis. Būsto nuoma itin išbrango prasidėjus karui Ukrainoje, kai daugelis savo laisvus būstus perleido karo pabėgėliams. Rinkoje liko tik tie, į kuriuos ukrainiečių savininkai įsileisti nenorėjo. Tad pasiūla tapo minimali. Paklausai netišaugus, o pasiūlai susitraukus, įvyko neišvengiamas dalykas – nuomos kainos šovė į aukštumas tiek, kad minimalų atlyginimą gaunantis asmuo realiai apie padoresnio būsto nuomą tegalėjo pasvajoti.
Ir nors karo pabėgėliai prasiskirstė, dalis jų grįžo atgal, dalis patraukė kitur, būsto nuomos rinka atlaisvėjo, tačiau kainų leisti niekas taip ir nepanoro. Dėl to tenka taikytis prie naujos realybės, kurioje padorus poros kambarių butas kainuoja vidutiniškai apie 4-500 eurų. O kur dar mokesčiai…
Taigi S. Gentvilas sugalvojo planą, kaip uždėti būstų savininkų godumui apynasrį.
„Planuojame pasiūlyti teisę savivaldybėms nekilnojamojo turto vystytojams suteikti žemę nemokamai mainais į tai, kad būtų statomi butai nuomai su reguliuojama nuomos kaina“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, tokiu atveju butas turėtų būti nuomojamas ne rinkos kaina. Būsto nuomos kaina būtų siejama su būsto savikaina, infliacija ir kitais finansiniais aspektais.
„Tada tas būstas būtų prieinamas studentams, jaunoms šeimoms, tiems, kurie neuždirba tų pajamų, kad patys nusipirktų būstą“, – sakė ministras[1].
Būsto nuomos kainas padėtų sureguliuoti valstybiniai butai
Be jokios abejonės, per porą metų būsto nuomos kainoms išaugus 70 proc. buvo ne kartą svarstoma, kaip padėtį taisyti.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslininkė Jolanta Aidukaitė yra sakiusi, kad situaciją padėtų suvaldyti, jei dalis nuomojamų būstų priklausytų valstybei. Tokiu atveju jų nuomos kaina būtų adekvati ir priverstų nuomos kainas mažinti ir privačius nekilnojamojo turto savininkus.
„Pagrindinis patarimas yra didinti valstybinio būsto fondą. Nebūtinai tik savivaldybės turi statyti, gali susikooperuoti savivaldybės su nepelno organizacijomis, bet tai galėtų būti subsidijuojama iš valstybės. Lietuvoje tai turi didelę stigmą, būtų gerai šią stigmą nuimti, kad žmonės nebijotų nuomotis iš valstybės, ta rinka turi būti didinama. Šiuo atveju kalbu labiau apie valstybinį būstą, ne apie socialinį. Nes būsto reikia ir šeimoms su vidutinėmis pajamomis (nebūtinai tik labai neturtingoms), nes jos dažnai negali įpirkti būsto, todėl turėtų egzistuoti saugi ir ilgalaikė galimybė nuomotis. Ir būtų pravartu labiau apsaugoti nuomininkų teises“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo J. Aidukaitė[2].
Municipalinio būsto idėją siūlė dar 2018 metais
Kartais ima rodytis, kad dabartiniai valdantieji idėjų šaudosi ankstesnių kadencijų Seimo narių siūlymuose. Paaiškėjo, kad dar 2018 metais municipalinio būsto idėją siūlė valstiečių ir tuomet buvusio Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos politikai.
Idėja, aišku, buvo išbrokuota.
Vėliau prie jos grįžta buvo ir 2022 metais, tokią idėją tuomet pasiūlė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė į merus Rasa Budbergytė. Tokią idėją tuomet palaikė nekilnojamojo turto rinkos analitikai, bet ne kiti politikai.
„Savivaldybėms statant būstus perkamumo problema būtų sprendžiama didinant pasiūlą. Iki šiol buvo taikomas lengviausias kelias – einama subsidijavimo keliu, skatinant paklausą, bet pamirštant pasiūlos pusę. Skatinant paklausą buvo dar labiau skatinamas kainų kilimas, būstai tapo vis labiau neįperkami. Man tas modelis neatrodė priimtinas, visada kvestionavau pasirinkimą subsidijuoti būsto pirkimą“, – tuomet sakė Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas, analitikas Arnoldas Antanavičius[3].
Darbo partijos idėja griauti senus namus ir statyti naujus vietoje jų buvo išjuokta
Visai neseniai ta pati Aplinkos ministerija užsimojo griauti avarinės ir blogos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius namus, o vietoje jų statyti naujus. Reikia pripažinti, kad kažkada turėjo ateiti laikas modernizuoti lietuviškojo daugiabučio veidą, tačiau kur dabar dėtis tiems, kurie turi butus tuose namuose? Paaiškėjo, kad siūloma kurti specialų fondą tokiems projektams, o tai reikštų, kad mokėti už naują daugiabutį galimai turėtų ne tik jame gyvensiantys žmonės, bet ir visi Lietuvos piliečiai.
Tiesa, kažkodėl dabar ši idėja jau valdančiųjų laikoma normalia, o kai identišką siūlymą dar 2016 metais teikė darbietis Jonas Pinskus, iš jos tyčiojosi ir visuomenė, ir politikai, riebios kritikos negailėjo ir tuomet ekonomisto pareigas ėjęs Gitanas Nausėda.
„Yra nusikaltimas mėtyti pinigus pasibaigusio galiojimo namų renovacijai. Dar didesnis nusikaltimas, jei, neduok Dieve, tas namas nugrius ir bus žmonių aukų. Juos reikia griauti ir statyti naujus. Mano pasiūlymas ir yra daryti viso rajono bendrąjį planą, o Lazdynai tam idealiai tinka, nes yra daug neišnaudotų erdvių, įmanoma didinti apgyvendinimo tankį. Iš penkiaaukščių daryti 12-aukščius ir žmones perkelti iš griūvančių namų“, – tuo metu kalbėjo J.Pinskus[4].
„Yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų.
Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams“, – dabar jau sako ir S. Gentvilas.
