Sako, kad mokytojas „į rankas“ gauna apie 1,5 tūkst. eurų
Lietuvos švietimo sistemai susiduriant su dar neregėtais iššūkiais, kai tiesiog tragiškai ima trūkti mokytojų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) „skėlė“ vieną gerą juoką – pareiškė, esą mokytojai vidutiniškai gauna 1,408 eurus jau po mokesčių. Mokytojai, išgirdę tokius skaičius, tik akis užvertė – parodykite, kas tiek gauna, norėtume pamatyti – sako jie.
ŠMSM sako, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis auga sparčiau nei bendras visų samdomų darbuotojų. Šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis. Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 m. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 1 408 eurus.
Ministerija taip pat plaunasi rankas ir bando parodyti, kad ji čia niekaip nesusijusi su tuo, kad mokytojų tragiškai trūksta.
Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos šalys – tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel. Susitikimo metu visų ES valstybių narių atstovai pabrėžė, kad tam įtakos turi didėjantis mokytojų vidutinis amžius[1].
Suskaičiavo vidutinius atlyginimus pagal ydingą metodiką
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nuo pat tos akimirkos, kai ministerija paviešino veikiausiai iš piršto laužtus skaičius apie mokytojų atlyginimus, niekaip negali susitaikyti su paskleista dezinformacija. Sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius sako darantis prielaidą, kad skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, buvo pasirinkta ydinga metodika.
„Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo žmonės apstulbo, kai pamatė paskelbtus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus. Pasiaiškinus kokiais parametrais vadovaujantis jie buvo suskaičiuoti, paaiškėjo skandalingas faktas. Skaičiuojant aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, nebuvo atsižvelgta į kolegijų, kurios irgi yra aukštosios mokyklos, dėstytojų gaunamą atlygį už darbą! Kolegijos dėstytojai uždirba mažiau nei jų kolegos universitetuose ir tokiu būdu buvo sukeltas atlyginimo vidurkis. Kokios „gudrybės“ buvo pasitelktos skaičiuojant vidutinius mokytojų atlyginimus, kol kas galime tik spėlioti“, – sako A. Jurgelevičius.
Jis priduria, kad galima tik svarstyti, kodėl ŠMSM naudinga pateikti didesnius nei realybėje mokytojų atlyginimus.
Matyt, visiems valdantiesiems reikia parodyti, kad yra kažkokie pliusai jų kuruojamose srityse. Ypatingai dėl to, kad nenumaldomai artėja finišo tiesioji, kai mokytojo profesija Lietuvoje „taps prestižine“. Na, o prestižą pirmiausiai apibrėžia ne kas kita, o atlyginimas – ir tik iš paskos eina visi kiti aspektai.
„Tačiau čia yra ir antras, gerokai svarbesnis, motyvas. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, partijų susitarime dėl švietimo politikos (2021 – 2030) ir Vyriausybės programoje yra numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Todėl nereikia didelio proto suvokti, kad paskelbus didesnius jau dabar esamus mokytojų atlyginimų vidurkius ir norint pasiekti pažadėtą 130 proc., kitiems metams reikės skirti mažiau lėšų“, – sako švietimietis[2].
Mokytojai: iš kur tokius atlyginimus traukiate?
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, išgirdęs tokius ministerijos pateiktus skaičius sako, kad galbūt ir yra mokytojų, kurie gauna tokį atlyginimą, tačiau jų – vienetai.
„Negalime paneigti, kad yra didelių atlyginimų. Gali būti mokytojų, gaunančių ir 1 600, ir 2 000 eurų „į rankas“. Tokių atvejų yra šimtai, tačiau ne tūkstančiai. Esminis skirtumas, kad pagal duomenų agentūros pateiktą skaičių, visi mokytojai IV ketvirtį turėjo uždirbti vidutiniškai 1 408 eurus. Gali būti, kad kažkas gavo 3 000, kažkas – 100 eurų, bet vidurkis yra toks“, – aiškino LŠMPS pirmininkas. E. Milešinas ir švietimo bendruomenė nesupranta, iš kur tokie skaičiai galėjo atsirasti[3].
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Justė Širmulė, mokanti tris vyresnėlių klases ir turinti auklėtinių klasę sako gaunanti vos 1 000 eurų į rankas.
„Kai susirenku visų mokinių darbus, rašinius (82 mokiniai), tai dirbu vakarais, parduoti savaitgaliai. Sakykit man, ar aš kažką blogai darau? Skaitau, yra mokytojų, dirbančių 1,5 etato… Tai naktim nemiegat? Paskaičiavus, oficiali darbo valanda yra 6 eurai. Bet ar kas skaičiavo vakariniu ir savaitgaliniu tarifu?
Mokytojui tuoj į kirpyklą nueiti bus prabanga (tiesą pasakius, yra prabanga…). Už geresnės kavinės kavos puodelį valandą ariam. Tokios melagystės – spjūvis į veidą akademinei bendruomenei. Protingus, išsilavinusius žmones kvailiais laiko“, – sako mokytoja.
Jai antrina ir kiti mokytojai, pasakodami, kad tokio atlyginimo per gyvenimą akyse nėra matę, nors turi ir kelių dešimčių metų darbo patirtį[4].
Prezidentas tenkino J. Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą
Visuomenininkai pro ašaras juokiasi – mokytojai galėtų daug ko pasimokyti iš Jurgitos Šiugždinienės, kuri išeidama iš Kauno miesto tarybos išsinešė ir tiek pinigų, kiek per metus uždirba mokytojas.
„Iš tiesų tiek daugybė mokytojų Lietuvoje uždirba per metus. Natūralu, kad mokytojas Algis Bitautas prašo ministrės pasidalinti finansinio raštingumo pamokomis“, – sako žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas[5].
O šalies Prezidentas savo ruožtu patenkino Šiugždinienės prašymą ją atleisti iš užimamų pareigų.
„Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas“, – pranešė Prezidentūra[6].
Švietimo bendruomenė sako, kad tai – kaip kapitono gelbėjimasis iš skęstančio laivo.
Švietimo bendruomenė pasibaisėjusi tuo, kad ministerijos reforma sutraiškė švietimo sistemą, o prieš naujus, iššūkių ir sunkumų kupinus mokslo metus ministrė tiesia sparnus tolyn – esą dėl skaidrumo. O gal dėl to, kad nenori būti atsakinga už tai, kas laukia mūsų mokytojų ir mokinių jau rugsėjo mėnesį?
,,Akivaizdu, kad Švietimo ministrė visus sprendimus, susijusius su darbo užmokesčiu bei darbo apmokėjimo sistemos keitimu, atidėliojo ir stūmė juos link kadencijos pabaigos. Dabartiniu metu, kai jokių sprendimų dėl to nebuvo priimta, ji nutarė pasitraukti dėl neva tai labai svarbių pažeidimų skaidrumo savivaldybės taryboje, kurie yra septynerių metų senumo“, – sako LŠDPS pirmininkas A. Navickas[7].
