Užsimojo pertvarkyti net ir seniūnijas
Jau nuo ateinančių metų įsigaliojant naujam savivaldos modeliui, panašu, aštrūs valdančiųjų nagai jau gviešiasi ir į mažąsias vietos savivaldas, o finansavimas nuo vietos gyventojų vis labiau tolsta. Socialdemokratai žeria kritikos valdančiųjų užmojams viską perkelti į regionų centrus bei mažinti paslaugų prieinamumą paprastiems gyventojams. O kol valdantieji taikosi į seniūnijas, lieka neišspręsti antikorupcinės aplinkos kūrimo savivaldybių administracijose klausimai – tai paaiškėjo atlikus vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnybai. Nepaisant to, kad tiek opozicija, tiek kai kurios tarnybos baksnoja pirštu į planuojamų reformų spragas, Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriame šios reformos ir numatytos, jau pateiktas svarstyti Seimui.
Jei įstatymo projektui Seimas pritars, planuojama, kad nuo 2023 metų keisis savivaldos modelis.
Pasak Seime konferenciją apie laukiančius pokyčius surengusio Kęstučio Vilkausko, dabartinė Vyriausybė koncentruojasi ne į gyventojų gerovę, bet į lėšų taupymu teisinamą centralizavimą – naikinamos gydymo įstaigos, mokyklos, autobusų, traukinių maršrutai, mažinamos ugniagesių, policijos gretos, naikinamas ir paštas[2].
Kritikos žėrė ir socialdemokratas Eugenijus Sabutis, kuris įsitikinęs, kad mažoji ir didžioji savivaldos susiduria su dviem problemomis: siauru ekonominiu vadybiniu požiūriu, lemiančiu gyvybiškai svarbių paslaugų perkėlimą į regionų centrus ir gausybe funkcijų, kurioms nėra skiriamas finansavimas.
„Biurokratinės pinklės ir neadekvatus finansavimas neleidžia seniūnui net tako nutiesti ten, kur jo verkiant reikia. Tad kokia čia savivalda?“ – piktinosi E. Sabutis[2].
Jam pritarė ir frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, įsitikinusi, kad seniūnų galias ne silpninti, o didinti reikia.
Konferencijoje kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius Algirdas Astrauskas paragino kruopščiau apibrėžti seniūnijų kompetencijas – funkcijų ir skaičių tipą bei naujomis akimis pažvelgti į lėšų skirstymą ir veiklos planavimą seniūnijose.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, seniūnus į pareigas skirs savivaldybės administracijos direktorius, kuriam seniūnas bus pavaldus ir atskaitingas. Neliks seniūno kadencijų. Seniūnai taip pat turės palaikyti ir „derybinius“ santykius su merais dėl metinių veiklos planų tvirtinimo ir asignavimų skyrimo.
Nuo 2023 metų bus privaloma sudaryti seniūnaitiją, jeigu yra įsteigta seniūnija. Tačiau K. Vilkausko surengtos konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme nebeliko bendruomenių apibrėžimo.
Savivaldybėse atliktas antikorupcinis vertinimas
Užsimojus jau nuo kitų metų pertvarkyti vietos savivaldos sistemą, lieka neišspręsti antikorupciniai klausimai. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos atliktas antikorupcinės aplinkos vertinimas atvėrė nemažai žaizdų – nagrinėjant savivaldybių pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad 55 iš 60 savivaldybių paskyrė už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingus subjektus, tačiau tik vos kiek daugiau nei pusės (35) savivaldybių paskirtiems darbuotojams ši funkcija buvo pagrindinė[5].
Nerimą kelia tai, kad net 82 proc. už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingų asmenų savivaldybėse yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi administracijos direktoriams, o kiti – tiesiogiai pavaldūs skyriaus, kuriame dirba, vadovui.
Abejonių skaidrumu sukėlė ir tai, kad tik 35 proc. savivaldybių administracijų per paskutinius 3 metus atliko korupcijos rizikos valdymo vertinimą, bet toli gražu ne visos apie jo atlikimą skelbia savo internetinėse svetainėse.
Nepaisant to, kad 53 iš 60 savivaldybių pasitvirtino antikorupcinio elgesio kodeksus, dauguma jų tą padarė tik formaliai, neįsigilinus į esmę: ne visos juose aprašė pavyzdinius galimos korupcinio pobūdžio atvejus ir darbuotojų veiksmus su jais susidūrus.
„Savivaldybių administracijų elgesio kodeksai ir juose aprašyti korupcinio pobūdžio rizikos atvejai savo turiniu yra vienodi bei nepritaikyti konkrečioje savivaldybėje tam tikrose veiklos srityse pasitaikantiems korupcijos rizikos veiksniams“, – skelbiama STT išvadose[5].
Nepakankamas įsitraukimas
STT savo pateiktame vertinime taip pat nurodo, kad savivaldybių administracijų darbuotojų įsitraukimas į antikorupcinį sąmoningumą vis dar nėra pakankamas. Štai visos savivaldybės bent kartą per metus rengia mokymus darbuotojams korupcijai atsparios aplinkos kūrimo klausimais, tačiau šiemet STT antikorupcinio švietimo e. platforma esą pasinaudojo mažiau nei pusė (43 proc.) savivaldybių administracijų, o tarnybos organizuojamuose mokymuose dalyvavo vos 12 savivaldybių administracijų darbuotojai[5].
Kiek geresni rezultatai pasirodė vertinant viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą – 83 proc. savivaldybių atlieka darbuotojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, derinimo praktikos kontrolę bei stebėseną ir 75 proc. savivaldybių turi gautų dovanų įvertinimo ir saugojimo tvarką, yra nusistačiusios dovanų politiką.
Kone visose savivaldybėse (54 iš 60) yra įdiegtas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, tačiau juo naudojamasi dar vangiai – vos 4 savivaldybės nurodė per paskutiniuosius 3 metus šiuo kanalu gavusios informacijos apie pažeidimus.
Tarnyba teigiamai vertina ir tai, kad 70 proc. savivaldybių atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, nors iš jų tik 47 proc. kasmet nustato korupcijos rizikos veiksnius.
Seimui pristatė Valstybės tarnybos reformos projektą
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė ir Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuriuo siekiama spręsti iki šiol valstybės tarnyboje esančias žaizdas įskaitant nekonkurencingą darbo užmokestį bei silpną vadovų korpusą[8].
Ministrė Pirmininkė pabrėžė, kad pradedami realizuoti ir numatyti darbai – formuojamas vadovų korpusas ir institucionalizuojamas jo valdymas, įsteigiama nauja viešojo valdymo agentūra kaip valdymo kompetencijų centras, sudaromos sąlygos lankstesniam specialistų lygmens valdymui, įskaitant atrankas, galimybes lankstesnėms ir geresnėms darbo sąlygoms.
I. Šimonytės žiniomis, šiuo metu neįvyksta 50 proc. valstybės tarnautojų, 30 proc. valstybės tarnybos įstaigų vadovų konkursų, o net 60 proc. darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje[8].
Tikslas yra, kad darbo užmokestis valstybės tarnyboje pasivytų ir judėtų kartu su rinka. Pasak premjerės, dabartinė darbo užmokesčio sistema yra stipriai iškreipta ir neskaidri.
„Nors bazinis dydis per pastaruosius metus didėjo daugiau simboliškai, vis dėlto darbo užmokesčio fondas augo gerokai sparčiau. Tai liudija ekstensyvią plėtrą dažiausiai tada, kai tinkamos kompetencijos žmones pasamdyti yra sudėtinga. Taip pat tai liudija, kad yra pasirenkami įvairūs kiti būdai bandyti kompensuoti nekonkurencingo darbo užmokesčio problemą, sakyčiau, dirbtiniai būdai: papildomi krūviai, viršvalandžiai ir visokiausi kiti manevrai, kurie kai kuriose veiklose ir kai kuriose profesijose yra pagrįsti ir labai aiškiai apskaičiuojami, tačiau jų taikymas gana horizontaliai per visą valstybės tarnybą indikuoja veikiau darbo apmokėjimo problemas visoje valstybės tarnyboje.“ –teigė I. Šimonytė[8].
Valstybės tarnybos įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams pritarė 70, prieš balsavo 23 Seimo nariai ir susilaikė 33 parlamentarai.
Valstybės kontrolė taip pat įžvelgė trūkumų
Reaguodama į Seimui pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo projektą, jį įvertino ir Valstybės kontrolė. Auditorių nuomone, iki efektyvios pertvarkos dar trūksta keleto aspektų[9].
Valstybės kontrolė nurodo, kad siekiant institucijoms iškeltų pamatuojamų tikslų įgyvendinimo, reikia įgalinti vadovus disponuoti visai institucijai patikėtais ištekliais.
Taip pat nurodoma, kad pareiginės algos bazinis dydis, susiejantis privataus ir viešojo sektoriaus darbo rinką, vienareikšmiškai turėtų būti prilyginamas vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui.
Visame procese dalyvaujančios institucijos turi būti tinkamai pasirengusios įgyvendinti pertvarką ir laiku gauti metodinę pagalbą.
