Didžiosios bendrijos šalys-narės nesutaria
Vokietija nepalaiko Prancūzijos idėjos sukurti šalių koaliciją, kuri kartu siųstų karinius instruktorius į Ukrainą, pranešė laikraštis „Welt am Sonntag“ (WamS). Jos šaltiniai diplomatiniuose sluoksniuose teigia, kad Paryžius net nepakvietė Berlyno prie jos jungtis. Kita vertus, Jungtinės Valstijos taip pat nepalaikė šios iniciatyvos.[1]
Kiek anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) paskelbė ketinantis užbaigti burti šalių koaliciją, pasirengusią artimiausiomis dienomis siųsti karinius instruktorius į Ukrainą. Tai jis pareiškė Paryžiuje per bendrą spaudos konferenciją su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu.
Pasak „WamS“, prieš porą savaičių Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Tjeri Burkhardas (Thierry Burckhardt) išsiuntė laiškus savo kolegoms iš kai kurių šalių, kviesdamas juos dalyvauti mokymo misijoje Ukrainoje kaip „norinčiųjų koalicijos“ dalyvius. Pranešimus gavo Jungtinės Valstijos ir apie 10 Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Nyderlandus, Estiją, Latviją, Lietuvą, Daniją ir Švediją.
O štai Vokietijai kvietimas net nebuvo siųstas, nes valdančioji Vokietijos koalicija per diskusijas Briuselyje ne kartą aiškiai pasakė, kad Vokietijos kariuomenė nedalyvaus tokioje misijoje. Jungtinės Valstijos, kurios taip pat išreiškė nesutikimą, vis dėlto gavo laišką, pažymi „WamS“.
Paryžiaus iniciatyva neturi ir Briuselio palaikymo
Pasak Briuselio diplomatų, E. Makronas bando organizuoti instruktorių siuntimą į Ukrainą, prisidengdamas esamos ES karinės pagalbos Ukrainai misijos (EUMAM Ukraine) tęsimu.
2024 m. Vasarą šios programos parametrai turėtų būti peržiūrėti rengiantis jos pratęsimui, kuris numatytas lapkričio mėn. Atliekant peržiūrą E. Makronas ir siūlo į programą įtraukti Vakarų instruktorių kursus Ukrainoje.
Įdomu tai, kad net Briuselyje priešinamasi Paryžiaus iniciatyvai: dauguma ES šalių, pasak „Welt am Sonntag“ šaltinių, nenori Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų mokymais užsiimti pačioje Ukrainos teritorijoje. Visų pirma Vokietijos, Italijos ir Ispanijos valdžios institucijos baiminasi, kad tai sukels didelę eskalacijos riziką ir padidins tiesioginio Vakarų įsitraukimo į Ukrainos konfliktą pavojų.
Tuo pačiu metu „WamS“ pašnekovai Europos diplomatiniuose sluoksniuose pripažino, kad kariniu požiūriu yra rimtų priežasčių mokyti Ukrainos kariuomenę savo teritorijoje, nes toks mokymas yra geriau pritaikytas jų poreikiams ir nereikalauja keliauti į užsienį.
Apie tai, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) priešinasi karinių instruktorių siuntimui iš Vakarų šalių į Ukrainą, anksčiau pranešė laikraštis „Politico“. Pasak jos, E. Makronas bandė tai aptarti su juo telefonu, tačiau Amerikos lyderis išreiškė susirūpinimą dėl galimų tokio žingsnio pasekmių ir pokalbį baigė nepateikęs konkretaus pasiūlymo vertinimo.[2]
Vakarai peržengė Raudoną liniją?
E. Makronas ne kartą yra sakęs, kad neatmeta galimybės siųsti karius iš NATO šalių į Ukrainą. Gegužės pradžioje jis leidiniui „The Economist“ teigė, kad toks scenarijus taptų įmanomas, jei žlugtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynyba arba būtų gautas prašymas iš paties Kijevo. E. Makronas teigė, kad vis daugiau ES šalių pritaria jo pozicijai ir yra pasirengusios ją palaikyti.[3]
Nepaisant to, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nuolat tikino, kad aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. Kartu jis paragino leisti Ukrainai smogti taikiniams Rusijos teritorijoje vakarietiškais ginklais.[4]
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastaruoju metu labai aktyviai diskutuoja šiuo klausimu. Gegužės pabaigoje laikraštis „Politico“ nurodė, kad Dž. Baidenas slapta leido naudoti amerikiečių ginklus Rusijos teritorijai apšaudyti, bet tik netoli Charkovo regiono sienų.
Vėliau Dž. Baidenas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos leidžia savo tiekiamais ginklais atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina. Bet jis nekalbėjo apie 200 mylių gylio smūgius į Rusijos teritoriją, į Maskvą ar Kremlių.
Prancūzija ir Vokietija leido naudoti savo ginklus atsakomiesiems smūgiams prieš Rusiją. Austrijos gynybos ministrė Klaudija Taner (Claudia Tanner) birželio 8 dieną perspėjo, kad Vakarai peržengė raudoną liniją.
„Raudona linija buvo peržengta. Todėl labai džiaugiuosi NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo išaiškinimu, kad NATO nesiųs karių į Ukrainą“, – „Die Presse“ teigė K. Taner. [5]
Kremlius pavadino „neatsakingais“ raginimais leisti Kijevui smogti Vakarų ginklais Rusijai. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „jokie ginklai negali iš esmės pakeisti įvykių eigos Specialiosios karinės operacijos (nei Rusija, nei Ukraina konflikto karu oficialiai nevadina)“.
