Žiniasklaidos kanale „Unian“ esantis mirštančio rusų kareivio įrašas sukelia džiaugsmą
Vienas pagrindinių Ukrainos žiniasklaidos kanalų „Unian“ prieš keletą dienų pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matomas jaunas vaikinas, bėgantis pieva. Pasirodo, tai ne kas kita, o rusų kareivis, atėjęs į svečią šalį užimti svetimos žemelės ir amžiams joje atgulęs…
Įraše matyti, kaip jis bėga, o ant jo tuo tarpu krenta bombos[1]. Galiausiai pastarasis pargriūna. Tad viena bomba visai netrukus sprogsta visai šalia, kita pataiko į kojas, pažerdama aplink vaikiną galūnių likučius. Kamera taip pritraukia nukentėjusiojo vaizdą, jog aiškiai matomas jaunuolio veidas, perkreiptas nežmoniško skausmo. Vis dėlto, agonija trunka neilgai, nes iš karto prasideda konvulsijos ir jis, turbūt, iš šio pasaulio tą pačią akimirką išeina.
Situacija tragiška jau nuo pat pradžių. Vis dėlto, nemažai daliai internautų, tuo pat metu – ir minėtam žiniasklaidos kanalui, taip neatrodo. Tad dalis žmonių linkę pasvarstyti: nejaugi tokiu būdu mėginama sukelti rusų pyktį, parodant, jog kare taisyklių niekada nebuvo ir nebus?
Karai, kiek galime atsiminti, vyko visuomet. Ir, kaip teigiama, pastarieji visada baigdavosi derybomis. Kita vertus, baigtis būdavo nusėta tiek kraujo balomis, tiek kūno dalimis, vadinamuosius „priešininkus“ regint vertus galvos nukirtimo.
Būtent tokiame pasaulyje mes gyvename – kur paskutine dar likusio žmoniškumo viltimi laikome tūkstančius neigiamų reakcijų, atsirandančių po šiuo įrašu. Visgi, dar didesnė galybė komentarų suponuoja, esą toks elgesys – nuimti priešininkui skalpą – yra sveikintinas, nesvarbu, jog jaunuolis yra kažkieno vaikas, galbūt, per jėgą net ne savo noru išsiųstas į karo zoną.
„Visiems jiems to linkiu“, „kitiems bus pamoka“, „nei vienas iš čia gyvas neišeis“, – teigia internautai „Telegram“ kanale.
Ką tokiu elgesiu teigia „Unian“ kanalo žurnalistai, apnuogindami savo etikos paraštes, kalbėti nereikia. Ramybės jiems patiems – mat clikc’ų, išties, prisirinko – savo plano įkandin.
Prierašas „Pasiklydusio ruso sėkmingos medžioklės kadrai“ parodo išsitrynusias žmogiškumo ribas
Ir kas gi tas žmogiškumas? Ogi suvokti, jog žmonės vieni kitiems neturi tapti priešais – nepaisant rasių ar svetimoj šaly tarpstančių žemių, kurių nei vienas nenusineš į kapus. Kai vyksta geopolitiniai susirėmimai, mažiausiai norėtųsi, jog žmonės įsitrauktų į juos ir taptų budeliais, kaimyninių valstybių gyventojams skelbiant galvų kapojimo normatyvus. Deja, kai kurie, regis, tik ir laukia, kol į rankas bus paduota granata.
Duok Dieve, jog minėto jauno vaikino mama niekada nepamatytų vaizdo įrašo; dar svarbiau, kad jis nebūtų sukūręs šeimos ir jo žmonai netektų vaikams aiškinti, kas nutiko tėčiui…
Smerkimas, iš tikrųjų, vis dažniau peržengia ribas, o keršto troškimas – išmuša visus saugiklius. Pereinant arčiau Lietuvos, tai galėtų tapti puikia pamoka, apžvelgiant, kiek „sveria“ žmogiškumas, ir kokie galimi tautiškumo scenarijai Gerovės valstybėje.
Kitais žodžiais tariant, belieka tikėtis, jog taikos puoselėtojai ir garsiai apie save pranešantys gynėjai neprikvies šito „grožio“ į mūsų namus. Tuo tarpu mes, lietuviai, nejučia netapsime viskam abejingi ir šalti it ledonešiai, matydami, kaip pelenais virsta kaimynų kūnai – kaip kad dalis šio įrašo skelbėjų, pametusių paskutinį krislelį vilties ir žmogiškumo. Mat, kaip galima regėti, yra itin menka riba tarp gailesčio ir mėgavimosi svetimo mirtimi, mirštančiojo agonijos skliaute išskiriant savo svarbą.
Juk tokie vaizdo įrašai, be to, ne vienetiniai. Tad daroma išvada, jog kovos tarp žmonių tampa pramogų arena.
Prierašas prie šio vaizdo įrašo – taip pat daug ką pasako:
„Pasiklydusio ruso sėkmingos ukrainiečių orobomberių medžioklės kadrai“ arba „Pasiklydęs rusas, kurį sumedžiojo“, pasakymai suponuoja naujas pseudožmogiškumo ribas – jas perdaro ir konfigūruoja taip, jog taptume vieni kitų šešėliais.
„Žmonių safaris“ – ne žaidimas, o Chersono civilių gyventojų medžiojimas dronais
Brutalu, tačiau prieš kai ką užsimerkti negalima.
Prieš keletą savaičių paviešinta nuotrauka, kurioje matyti, kaip dronas numeta sprogmenį ant automobilio, kaip įtariama, Chersono srityje, Ukrainoje, nedatuotame vaizdo įraše, kurį paskelbė Rusijos prokariškas „Telegram“ kanalas[2].
Anot naujienų portalo Aljazeera, šiltą rugsėjo vakarą vienos moters diena pasisuko niūria linkme, grįžus namo iš darbo Chersono centre. Šiai einant link namų, kiemą sudrebino kurtinantis sprogimas, dronui ant jos automobilio numetus sprogmenį. Jau tą pačią dieną kiti bepiločiai lėktuvai taikėsi į netoliese esančius automobilius ir sužeidė tris žmones.
Skamba it siaubo filmo scenarijus, tačiau žmonės pergyvena, kur slėptis nukritus medžių lapams – mat šiuo metu dar yra galimybė pasislėpti po kaštonu.
Remiantis pateikta informacja, rusijos kariai galimai naudoja kamikadzių dronus, paprastai vadinamuosius FPV (angl. first-person view) komercinius dronus su granatomis ar kitais sprogmenimis, kad „medžiotų“ civilius gyventojus. Jie gali būti pasitelkiami palei fronto linijas Rusijos plataus masto invazijos metu, siekiant sunaikinti tiek pėstininkus, tiek tankus, ir keičia karo veiksmų ateitį.
Nuniokotame Chersono mieste, kur Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir Rusijos pajėgas skiria Dniepro upė, o ne niekieno žemė tarp tranšėjų rytiniame Donbaso regione, civiliai gyventojai, kaip teigiama, galimai yra įprastas taikinys. Todėl, suintensyvėjus dronų atakoms, dalis rūpinasi saugumu, inicijuodami dronų saugumo gairių miestui rengimą.
2024 m. liepos ir rugpjūčio mėn. vidutiniškai per dieną buvo sudaroma po 100 smūgių iš dronų. Tačiau prasidėjus rudeniui jų skaičius smarkiai išaugo. Ukrainos TSN naujienų programa pranešė, kad vien rugsėjo 9 d. regione buvo įvykdytas rekordinis skaičius – 330 dronų smūgių ir 224 sprogmenų numetimo atvejai. Daroma prielaida, esą Rusijos dronų pilotų mokyklų absolventai treniruojasi ant ukrainiečių, mokymams naudodami bet kokį judantį taikinį.
Stebėtojai, tokie kaip mes, ko gero, „treniruojamės“ būti pakantūs kaimynų skausmui, ant pjedestalo statydami savo „pranašumą“. Kitais žodžiais tariant, kariniai konfliktai – ne kompiuterinis žaidimas, nors informacijos atbukinti pasauliečiai į antžmogiškus incidentus, regis, vis dažniau numoja ranka; nelabai šaunu, jei taps nauja norma ploti atsistojus pamačius kančių pekreiptą kitos valstybės atstovo veidą – tik pagalvokite, juk Gabrielius nepailstamai svarsto ir mus pačius ten nusiųsti. Vis dėlto, gyva dar viltis, jog pamačius tokius pavyzdžius iš arti, sukrus sąžinė, svarstanti vaikus į bekraštes pievas atiduoti – ten, kur vyksta egzekucijos.
Ukrainos pajėgos ir vietos valdžios institucijos įgyvendina kovos su dronų atakomis priemones. 2024 m. rugsėjį miesto valdžia iš viso skyrė 8 mln. grivinų (195 tūkst. dolerių) gynybai stiprinti. Tačiau Rusijos kariuomenė nuolat keičia dažnius, jog išvengtų radarų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų aptikimo, todėl Ukrainos elektroninės kovos sistemoms sudėtinga juos perimti bei neutralizuoti.
Vis dėlto, žmonės, regis, prisitaiko prie visko: tiesiog „užsitaiso langus“, užmerkia akis ir gyvena toliau.
Praėjusį mėnesį „The Wall Street Journal“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neatskleidžiamais šaltiniais, pranešė apie niūrų įvykį: nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista apie milijonas ukrainiečių ir rusų. Visgi, kaip teigiama, Rusija patyrė daug mažiau civilių mirčių nei Ukraina[3].
