Vaistų krizė: gyventojus paliks likimo valioje?

Dėl nenuveiktų darbų susigriebė tik metų pabaigoje

Gydytojai ir pacientai jau skambina pavojaus varpais – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina skubotai priimti Farmacijos įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, kuriais apribotų gyventojų galimybes įsigyti reikalingus kompensuojamuosius vaistus. Valdančiųjų stumiamam buldozeriui nėra ribų – pacientus atstovaujančios asociacijos jau rėžia, kad net ir pateikus pacientų organizacijų ekspertines išvadas, jos visos esą buvo atmestos. O štai Seimo socialdemokratai teigia, kad vaistų krizės Lietuvoje kaltininkas – Vyriausybės pasyvumas.

VšĮ „Inkocentras“ vadovė gydytoja Jurga Misevičienė išplatino pranešimą, kuriame piktinasi, jog su sveikatos apsauga susiję įstatymų pakeitimai stumiami ne tik neatsižvelgiant į visuomenės poreikius, bet ir visiškai ignoruojant specialistų nuomones bei rekomendacijas.

Pasak jos, į teisėkūros procesą nebuvo įtraukti suinteresuoti socialiniai partneriai (kaip antai POLA, socialines paslaugas teikiančios įmonės), taip pat vėliau nebuvo pritarta ir jų pateiktai nuomonei^[1].

J. Misevičienė pabrėžė, kad suprasti, kodėl taip stumiamas pokyčių buldozeris, nesunku prisiminus, kaip prieš porą metų opozicija (dabartinė valdančioji dauguma) piktinosi esama vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kompensavimo tvarka, kad pirmo pasirinkimo vaistas buvo pigiausias sąraše esantis medikamentas. Pasak jos, Konstituciniam teismui išsiaiškinus, kad šie dalykai nėra reglamentuoti įstatymu, buvo liepta iki šių metų pabaigos priimti įstatymų pataisas, ką ir turėjo padaryti dabartinė valdančioji dauguma.

Per jau įpusėjusią kadenciją tokių darbų imtasi nebuvo, todėl dabar paskubomis mėginama „taisyti situaciją“, todėl tas esą daroma skubotai, neapmąsčius pasekmių ir neatsižvelgiant į nė vienos organizacijos pasiūlymus.

Pacientai liktų be reikalingų vaistų?

VšĮ „Inkocentras“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad priėmus dabar pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas (20,33 Eur už MPP pakuotę ne daugiau kaip 50 proc. bazinės kainos), didžioji dalis medicinos pagalbos priemonių paprasčiausiai esą iškris iš kompensuojamų priemonių kainyno – liks produktai, kurių kaina tik nežymiai brangesnė už vadinamą „bazinę kainą“.

„Bazinė kaina – tai Sveikatos ministerijos naudojamas terminas. Produktas, kurio kaina grupėje yra mažiausia, tampa baziniu produktu, o jo kaina – bazine kaina, kurią valstybė ir kompensuoja. Tačiau Valstybinės ligonių kasos 2022 metų pateikti duomenys rodo, kad žmonės nuperka tik 6 proc. bazinių produktų. Iš vaistininkų mes gauname atgarsius, kad žmonės pabandę bazinį produktą, daugiau prašo jo nesiūlyti“, – teigė J. Misevičienė^[1].

Galiausiai, dėl neatlikto darbo – tinkamo produktų sugrupavimo – gali dingti nemažai MPP iš kompensuojamų prekių sąrašo.

J. Misevičienės teigimu, nors SAM ir tikina, kad kiekvienoje produktų eilutėje bus kompensuojamų produktų, tačiau tai bus tie patys vadinamieji baziniai produktai ir vos keli papildomi, kiek brangesni nei bazinis produktas.

„Remdamiesi VLK duomenimis apie parduodamus šlapimą sugeriančius produktus, jų kainas, mes darome išvadą, kad priėmus šiuos įstatymų pakeitimus visiškai neliks vyrams skirtų įklotų. Turėsime pacientų diskriminaciją lyties pagrindu“, – tęsė gydytoja.

Anot jos, kompensuojamų MPP sąrašuose nebeliks daug XL dydžio produktų, kadangi jų bazinė kaina skaičiuojama pagal L dydžio produktų kainą.

Dėl netinkamo prekių išgrupavimo taip pat iškrenta ir didelių dydžių sauskelnės ir didelė grupė sauskelnių-kelnaičių. Dėl šios priežasties labiausiai kentės sunkių būklių pacientai, kadangi jie negalės pasirinkti tinkamiausių priemonių arba rinksis tai, ką kompensuos valstybė.

Tikisi krentančių vaistų kainų

Tuo tarpu J. Misevičienė valdančiųjų žodžiuose pastebėjo ir dar vieną neatitikimą – diskusijoje, į kurią buvo pakviesta ir kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, ji teigė girdėjusi keistus argumentus, neva priemonės iš kompensavimo sąrašų neiškris, mat gamintojai sumažins kainas.

Toks argumentas medikės neįtikino, mat tai nėra logiška vien stebint, kokio dydžio infliacija Lietuvoje fiksuojama. O nepaisant to, Europos rinką ir toliau krečia karas Ukrainoje. Tad naivu tikėtis, kad vaistų gamintojai staiga ims ir nuspręs, jog Lietuvai reikia daryti išimtį, o patiems dirbti į nuostolį.

„Inkontinencijos srityje dirbu virš 10 metų, stebiu ir analizuoju esamus rinkoje produktus, jų kokybę ir kainas. Mano stebėjimais, pastaruosius 6 metus MPP gamintojai nekėlė kainų, nors jos nuolat kilo ir daugybė vaistų bei medicinos priemonių brango. Tai tik dar kartą patvirtina mano įsitikinimą, kad nebuvo analizuota situacija ir rimtus įstatymų pakeitimus priiminėja klerkai, kuriems tai viso labo primesta pareiga“, – teigė J. Misevičienė^[1].

Ji pridūrė, kad iki šių pataisų priėmimo buvo sukurta pakankamai tvari MPP kompensavimo sistema, kurią vienu mygtuko paspaudimu dabar norima sugriauti ir taip palikti šimtus tūkstančių pacientų likimo valioje.

Galiausiai priimti pakeitimai toli gražu nepadėtų, kaip deklaruojama, padidinti konkurencijos tarp gamintojų, pagerinti MPP prieinamumo bei gerokai sumažinti pacientams tenkančios finansinės naštos. Pasak J. Misevičienės, sulauktume visiškai priešingų rezultatų.

Vaistinių lentynose – kai kurių preparatų deficitas

Į vaistų krizę Lietuvoje sureagavo ir Seimo socialdemokratų frakcija, rėžusi, kad dėl tokios situacijos kaltas tik Vyriausybės vangumas. Seimo nariai socialdemokratai užregistravo pasiūlymą dėl Farmacijos įstatymo pakeitimo, kuriuo siūlo spręsti „susidariusią situaciją, kai dalis itin reikalingų vaistų neatitiks kompensavimo kriterijų ir taps nekompensuojami bei nebeprieinami Lietuvos gyventojams“.

„Vaistui „iškritus“ iš sąrašo, kyla grėsmė, kad tiesiog nebus kuo jį pakeisti. O juk čia kalbame apie medikamentus, skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms, astmai, prostatai, psichinės sveikatos ir kitiems sunkiems sutrikimams gydyti“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė^[2].

Socialdemokratai pažymi, kad šiuo metu vaistinėse – kai kurių vaistų deficitas. Pavyzdžiui, šalies vaistinėse šiuo metu itin trūksta antibiotikų ir skystų antibiotikų vaikams.

Anot O. Leiputės, nenuostabu, kad Lietuvai galint didžiuotis „kainų rekordininkės Europoje“ etikete, iš mūsų rinkos pradeda trauktis ir vaistų tiekėjai. O štai Sveikatos apsaugos ministerijos pasvarstymai neva tokia praktika, kad vaistų trūksta, yra normali, parodo tik jos tragišką abejingumą žmonių padėčiai.

„Gydytojai sutrikę, nes yra priversti vietoj tinkamiausio vaisto išrašyti tą, kurį dar realu rasti vaistinėse. Bet dažnai paaiškėja, kad ir jo jau nebėra. Chaosas duomenų sistemose, niekam tikusi vaistų administravimo tvarka jau kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei“, – pridūrė parlamentarė.

Ji taip pat pabrėžė, kad numojama ranka į iš įvairių organizacijų skriejančius raginimus Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą leisti gydytojams per e. sveikatos sistemą gauti informaciją apie vaistų trūkumą ir kompensavimą.

Socialdemokratai siūlo įstatyme nenurodyti konkretaus priemokos už kompensuojamus vaistus dydžio eurais – konkretų maksimalios priemokos dydį turėtų tvirtinti Vyriausybė.

Tiekimą planuojama atnaujinti iki kitų metų

Reaguojant į Lietuvą užklupusią vaistų krizę, žiniasklaidoje jau pasirodė išsigandusių tėvelių nusiskundimai, kad vaistinių lentynose tragiškai trūksta antibiotikų vaikams, o dažnu atveju jų net nėra kuo ir pakeisti. Tad persigandę mažamečių tėvai pasiruošę sukarti net ir pusšimtį kilometrų, kad pasiektų mažesnio miestelio vaistinę, kurioje dar fiksuojami reikiamo vaisto likučiai.

Visgi, kaip tikino vaistinių atstovės, iki naujų metų vaistų gamyba ir tiekimas vėl turėtų normalizuotis, o vaistinių lentynas pasiekti jau deficitiniais tapę vaistiniai preparatai.

SAM užsimojus per keletą metų įgyvendinti pokyčius, kad gydytojas, pacientui išrašydamas veikliąją medžiagą, galėtų matyti, ar jos yra vaistinėse ir galėtų priimti sprendimus dėl vaistų išrašymo, Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius tikino, kad tai problemų neišspręs. Anot jo, Lietuvos rinka vaistų tiekėjams tampa nebepatraukli, dėl to mažėja ir tiekėjų skaičius, kas galiausiai ir sukelia kai kurių vaistų tiekimo sutrikimus.

Tačiau vaistų trūksta ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms – ypatingai nuo kosulio ir cholesterolio, o štai jau kitąmet pasirinkimas gali dar labiau slopti, mat prognozuojamas kompensuojamųjų vaistų krepšelio mažėjimas, jei bus priimtas Farmacijos įstatymo projektas.

Kaip vieną iš išeičių – vaistų gaminimą patiems įžvelgė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo tvirtinimu, Lietuva tikrai būtų pajėgi gaminti paprastus, jau daugybę dešimtmečių gaminamus vaistus kaip antai paracetamolis, ibuprofenas, amoksicilinas ir kt.