Vaikiškų filmukų personažai – vyrai, persirengę moterimis

Pasitelkiant tokio pobūdžio filmukus norima pakeisti vaikų požiūrį? 

Pasauliečiai gūžčioja pečiais, esą daugėja filmukų vaikams, kuriuose berniukai apsirengia moteriškais drabužiais ir atvirkščiai. Tiesa, visai neseniai aptartas ir kitas pavyzdys, kai snieguolės vaidmenį atliko juodaodė. Nepaisant to, jog vaikiškuose filmukuose ir animacijoje personažai, persirengę priešingos lyties drabužiais, dažnai akcentuojami kaip humoro elementas, dalis žmonių tokį manevrą interpretuoja kitaip. Jų manymu, tokiu būdu perduodama tam tikra žinutė.

Šis fenomenas buvo transliuojamas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Pavyzdžiui, „Disney“ filme „Pelenė“ kai kurie personažai persirengia moteriškomis suknelėmis. Dar viename „Disney“ filme „Aladdin“ vienas iš personažų neretai transformuojasi į moterišką lytį, pasitelkiant magijos elementus. Daugelio menamas vaikystės filmukas „Tom and Jerry“ („Tomas ir Džeris“) taipogi turėjo epizodų, kuriuose pastarieji persirengė moterimis siekdami pergudrauti vienas kitą.

Skirtumas nuo dabartinių laikų ir maždaug prieš 20 metų rodytų filmukų tas, kad žmonės nebuvo taip primygtinai skatinami pripažinti kitų laisves, toleruoti LGBT gretas ir pasakoti apie tai vaikams. Todėl neretai reiškiamas susirūpinimas, kad šiems vakarietiškiems vėjams turi būti nustatytos aiškios, ryškios ribos.

Gali būti, jog anksčiau sukurti personažai iš tiesų dažniausiai buvo kuriami vardan humoristinių ketinimų ir paskatų. Vis dėlto, kai kuriuose šiuolaikiniuose filmuose persirengimas taip pat gali būti naudojamas kaip įrankis kalbėti apie lyčių lygybę ir socialinius stereotipus. Žmonės nerimauja: nejaugi pasitelkiant filmukus keičiamas dar ir vaikų požiūris? 

Žinoma, jog ne tik filmai, bet ir knygos susižeria daug dėmesio. Vienoje elektroninėje parduotuvėje knyga „Pelenė“ tiesiog buvo iššluota^[1]. Tai rodo, kad pasakos, turinčios ilgametę vertę – išties populiarios, tuo tarpu žinomi vardai neabejotinai daro įtaką ir prisideda prie pasaulėžiūros. 

Filme „Pelenė“ per LNK televiziją vietoj moters pasirodė vyras

Kas žiūrėjo filmą „Pelenė“ per LNK televiziją, išvydo kai ką stebinančio. Įprastai šiame filme išnyra fėja, kuri papuošia Pelenę ir padovanoja jai karietą nuvykti į šventę. Šįsyk vietoj fėjos pasirodė vyriškos lyties personažas, dalies dar vadinamas „fėjumi“ – su ūsais ir barzdele, prisistatantis Krikštamote.

Donaldas Trumpas dar prieš sugrįždamas į JAV prezidento postą, savo rinkiminėje kampanijoje pabrėžė ketinimus imtis griežtų veiksmų prieš translyčių asmenų teises^[2][3]. Jis žadėjo, kad pasirašys įsakus, kuriais sieks uždrausti translyčiams asmenims dalyvauti tam tikrose veiklose, ypač susijusiose su vaikais. Kitaip tariant, jis savo kalboje tiesiai šviesiai rėžė, esą sutvarkys „fėjus“ – išmes juos iš mokyklų, aukštųjų, iš kariuomenės.

Panašūs ketinimai Lietuvoje sulaukia tiek palaikymo, tiek kritikos. Visgi, tikima, jog minėtos priemonės apsaugotų vaikus nuo netinkamos informacijos ir praktikos.

Dabartinės pasakos – amoralios ir iškraipytos?

Internautai diskutuoja: 

„Visais laikais pasakose buvo užkoduotas moralas. Tačiau dabartinės pasakos – amoralios ir iškraipytos”, – sako kai kurie iš jų. Tautiečių manymu, tokiu būdu vaikams gali būti indoktrinuojamas ir genderizmo principas. 

Šiuolaikinės „Pelenės“ pasakos pagrindas priklauso prancūzų rašytojui Charles Perrault, kuris pirmą kartą paskelbė šią istoriją savo 1697 m. rinkinyje „Motušės Žąsies pasakos“. Jo versija, žinoma kaip „Pelenė, arba krištolinė kurpaitė“ tapo vienu iš populiariausių šios pasakos variantų. Perrault versija įtvirtino daugelį šiandien žinomų „Pelenės“ elementų, tokių kaip krištolinė kurpaitė; gerosios fėjos pagalba; pokylis rūmuose; vidurnakčio taisyklė, kai magija išnyksta ir t.t. Kita vertus, pasakos motyvas yra daug senesnis už Perrault kūrinį. Seniausia žinoma versija randama senovės Egipto istorijoje apie Rodopę, vergę, kurios auksinė kurpaitė pritraukė faraono dėmesį.

Kalbant apie šiuolaikines adaptacijas, Charles versija įkvėpė daugybę šiuolaikinių kūrinių, įskaitant Disney 1950 m. animacinį filmą, tapusį pasauliniu fenomenu. Regis, ši istorija buvo perpasakota neapsakomai daug kartų, pritaikant klausytojui. Tačiau žmonės smalsauja, „iš kokios versijos nejučia pasirodė feja-vyras?”. Pastarųjų teigimu, prieš daugelį dešimtmečių sukurtos istorijos ir jų personažai keičiami tam, kad „būtų pamalonintos tam tikros seksualinės, politinės, religinės ir pan. mažumos, – tačiau kur yra riba?“

Svarstoma, galbūt „Pelenės“ filmo tematika iš tiesų realizuoja naujas tiesas; galbūt būsimas karalius nebūtinai turi būti karalius; galbūt filmas apie naujas normas, laisvę būti savimi, moterų pasirinkimus ir lygybes – yra gudriai sugalvotas planas per vieną konservatyviausių istorijų pertekti naujos laisvės temą.

Priešingai, Lietuvoje tam tikri rusiški animaciniai filmai sulaukė dėmesio dėl netinkamo turinio. Pavyzdžiui, animacinis filmukas „Maša ir Lokys“ analizuojamas dėl galimų „subtilių žinučių, kurios gali turėti propagandinį pobūdį“. Regis, kol vieniems filmams taikomas neaiškaus pobūdžio filtras, kiti lieka prieinami.