- V. Zalužno kalba: pasirengimas karui reikalauja visuomenės pastangų ir laisvių apribojimų
- Rusijos-Ukrainos karas taps pavyzdžiu?
- Į viešumą iškilo Valerijaus Zalužno ir Volodymyro Zelenskio nesutarimai dėl vadovavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms
V. Zalužno kalba: pasirengimas karui reikalauja visuomenės pastangų ir laisvių apribojimų
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas savo pirmojoje viešoje kalboje po to, kai buvo paskirtas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, paragino Vakarų šalių gyventojus laikinai atsisakyti daugybės laisvių vardan išlikimo potencialaus karo pavojaus akivaizdoje.
V. Zalužnas kalbėjo konferencijoje, kurią surengė Didžiosios Britanijos karališkasis jungtinių tarnybų gynybos ir saugumo studijų institutas (RUSI). Jo kalbos tekstas buvo paskelbtas „Telegram“ kanale.[1]
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas pažymėjo, kad karų reikia vengti, tačiau pasaulis privalo būti tam pasirengęs. Pasak jo, pasirengimas karui turėtų apimti visas valstybės veiklos sritis, o sudėtingiausias ir svarbiausias veiksniais gali tapti visuomenės pasirengimas.
„Visuomenė turi sutikti laikinai atsisakyti tam tikrų laisvių vardan išlikimo. Šiuolaikiniai karai, deja, yra totalūs. Jie reikalauja ne tik kariuomenės, bet ir visos visuomenės pastangų“, - sakė V.Zalužnas
Rusijos-Ukrainos karas taps pavyzdžiu?
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos ginkluotą konfliktą, jis išreiškė nuomonę, kad pokyčiai, „atrasti“ per šiuos karo veiksmus, greičiausiai nulems karų kontūrus ir karo meną visame likusiame XXI-ajame amžiuje. Šiame kontekste buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas paminėjo technologijų naudojimą, kurios, anot jo, turėtų užtikrinti ukrainiečių tautos stabilumą.
Taip pat V.Zalužnas pažymėjo, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas dar nėra ateities karas, bet tik pereinamojo laikotarpio konfrontacija.
2021 ir 2022 m. pradžioje prie Ukrainos sienų buvo sutelkta didelis skaičius Rusijos kariuomenės dalinių. NATO apkaltino Rusiją planuojant invaziją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino NATO plėtrą keliant grėsmę jo šaliai ir reikalavo, kad Ukraina niekada negalėtų prisijungti prie šio karinio aljanso. Jis taip pat išreiškė iredentistines nuotaikas, suabejojo Ukrainos teise egzistuoti ir klaidingai pareiškė, kad Ukrainą įkūrė Vladimiras Leninas. 2022 m. vasario 21 d. Rusija oficialiai pripažino dvi separatistines prorusiškas valstybes Donbase ir atvirai pasiuntė į šias teritorijas karius. Po trijų dienų Rusija įsiveržė į Ukrainą. Didelė tarptautinės bendruomenės dalis pasmerkė Rusiją už jos veiksmus Ukrainoje, kaltindama ją tarptautinės teisės ir Ukrainos suvereniteto pažeidimais. Daugelis šalių paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai, Rusijos asmenims ar įmonėms, ypač po 2022 m. invazijos.[2]
Į viešumą iškilo Valerijaus Zalužno ir Volodymyro Zelenskio nesutarimai dėl vadovavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms
Valerijus Zalužnas tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu 2021 m. liepos 27 d. 2022 metų kovo pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaukštino jį suteikdamas aukščiausią Ukrainos ginkluotosiose pajėgose generolo laipsnį.
2024 metų vasarį V. Zelenskis atleido V. Zalužną, o jį jo vietą buvo paskirtas generolas pulkininkas Aleksandras Syrskis, anksčiau vadovavęs Sausumos pajėgoms. V. Zalužnas šių metų liepos mėnesį pradėjo dirbti Ukrainos ambasadoriumi JK.[3]
Kalbos apie V. Zalužno atleidimą iš vyriausiojo vado pareigų pradėjo sklisti 2023 m. pabaigoje. Žiniasklaida šį sprendimą susiejo su V. Zalužno ir V. Zelenskio nesutarimais, kurie į viešąją erdvę išėjo po to, kai „The Economist“ buvo paskelbtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado straipsnis.[4]
V. Zalužnas tame straipsnyje pažymėjo, kad ginkluotas konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos pasiekė aklavietę, o karo veiksmai gali užsitęsti metų metus ir išsekinti Ukrainos valstybę. V. Zelenskis tada sakė, kad nesutinka su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu ir nemano, kad situacija yra aklavietė.
