V. Tutkus – priešpėstinių minų aukos – daugiausiai civiliai, dažnai vaikai

Nuomonės, SaugumasSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
V. Tutkus
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus skeptiškai vertina minų ir kasetinės amunicjos naudojimą mūšio lauke, feisbuko nuotrauka

Lakpričio pabaigoje J. Bidenas leido Ukrainai tiekti priešpėstines minas

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) lapkričio pabaigoje patvirtino priešpėstinių minų tiekimą Ukrainai, nurodė BBC šaltinis Pentagone. Baltieji rūmai tikisi, kad priešpėstinių minų panaudojimas padės Kijevui suvaldyti Rusijos karių puolimą šalies rytuose.[1]

Pasak šaltinio Pentagone, Ukraina artimiausiu metu gaus priešpėstinių minų, tačiau tikslus pristatymo laikas nėra nurodytas. Kijevas pažadėjo juos naudoti tik Ukrainos teritorijoje ir toli nuo tankiai apgyvendintų vietovių.

Be to, tikimasi, kad Ukrainos kariuomenė, pasak BBC šaltinio, naudos tokio tipo priešpėstines minas, kurių veikimo laikas yra ribotas. Tokia ginkluotė yra maitinama baterijomis ir gali išlikti aktyvios nuo valandų iki savaičių, priklausomai nuo akumuliatoriaus įkrovos. Kai įkrova bus išeikvota, mina esą nebegalės sprogti.

Priešpėstinių minų naudojimas kalba apie pamirštus moralės klausimus

O štai buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdas Tutkus šiuo klausimu turėjo aiškią ir kritišką nuomonę.

„Tokios ginkluotės naudojimas, pirmiausiai, yra moralės klausimas. Ir tai yra paaiškinimas, kodėl didžioji dalis pasaulio valstybių atsisakė tokių dalykų, kaip masinio naikinimo ginklai, kasetiniai šaudmenys ar priešpėstinės minos. Nes nuo tokių ginklų daugiausia nukenčia civiliai asmenys (preliminaria statistika – jie sudaro apie 80 proc. nukentėjusiųjų), ir labai dažnai – vaikai. Priešpėstinė mina žmogaus dažniausiai, nenužudo, bet jį suluošina, taip vis tiek sugriaudama gyvenimą tiek jam, tiek jo šeimai.

Kita tokių ginklų naudojimo pasekmė ir problema – sunku aiškiai apibrėžti ribas, kur jie suveiks ir kada. Mūšiai praeina, o nesprogusios minos lieka. Po mūšių išminavimas užima daug laiko ir kainuoja brangiai, todėl reta kuri valstybė viską atlieka tvarkingai ir iki galo. Todėl dauguma vengia jas naudoti“, – pabrėžė kariškis.

Liepos 18 dieną, Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš konvencijos dėl Kasetinių šaudmenų

Tokį Lietuvos sprendimą esą lėmė poreikis išnaudoti visas galimybes sustiprinti šalies atgrasymą ir gynybą. Nuo 2011 m., kai Lietuva tapo Konvencijos šalimi, saugumo situacija iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.[2]

Šias buvusios šalies valdžios iniciatyvas V. Tutkus taip pat įvertino kritiškai.

„Kai kurios valstybės, įskaitant Rusiją, JAV ir kitą didžiąsias, turi sukaupusios dideles kasetinių šaudmenų ar minų atsargas todėl neprisijungė prie minėtos Konvencijos. Kodėl Lietuva staiga nusprendė pasitraukti? Prielaidas matyčiau dvi – per mūsų šalį tokia ginkluotė bus tiekiama Ukrainai arba, galimai, ji bus gaminama „Rheinmetall“ gamykloje. Nes Lietuvai trauktis iš Konvencijos, mano nuomone, jokių objektyvių priežasčių nebuvo. Mūsų krašto gynybai minų naudojimas nepasiteisintų, o „užteršus“ jomis didžiulius plotus, vėliau laukti ilgi išminavimo metai, o darbo dar liktų ateities kartoms. Juolab kad dabar mūšio lauke naudojamos mobilios techninės priemonės, moderni ginkluotė, o į puolimus išsirikiavę linijomis, kaip Antrojo pasaulinio karo laikais, niekas nebeina. Taigi, sprendimas pakentė Lietuvos reputacijai, tačiau praktinės naudos, bent jau mūsų valstybei, mano nuomone, neatnešė“, – nurodė V. Tutkus.

Kasetinė amunicija tai sprendimai, kurie realios naudos neduos

Išreiškė buvęs kariuomenės vadas ir abejones dėl to ar kasetinė amunicija, ilgojo nuotolio raketos ir priešpėstinės minos kažką radikaliai pakeis mūšio lauke.

„Nemanau, kad kariai pajus apčiuopiamą naudą. Mane pastaruoju metu kritikuoja dėl mano požiūrio, bet, situaciją vertindamas objektyviai, manau, kad karas įžengė į tokią fazę, kai Ukrainai niekas nebepadės. Rusų pajėgumų persvara yra per daug didelė. Na taip, raketos poveikį turi, bet karo eigos jos neperlauš. NATO du kartus pasakė, kad aljansas į atviras kovas nesivels. Nors rusai sako, kad jau įsivėlė, nes ilgojo nuotolio raketomis operuoja profesionalūs kariai, – situaciją analizavo V. Tutkus. – Aišku, galimos kažkokios atskiros koalicijos ar net karių siuntimas, tačiau jis prasidėtų tik po to, kai bus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Beje, link to jau einama, o pirmas indikatorius – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio retorikos pasikeitimas. Po Donaldo Trampo išrinkimo, po pokalbių su juo, retorika ženkliai pasikeitė ir dabar V. Zelenskis kalba apie teritorijų atidavimą mainais į narystę NATO. Taip pat mane žavi Vengrijos premjero Viktoro Orbano pozicija. Vengrai aktyviai įsijungė į procesą, bendrauja ir su Maskva, ir su Vašingtonu, todėl jeigu prasidės „Taikos misija II“, manau, jai vadovaus būtent Budapeštas.“

Klastingas palikimas ateities kartoms

Tikslaus užminuoto Ukrainos ploto niekas šiandien negali įvardinti, tačiau visi sutinka, kad minomis nusėtos milžiniškos teritorijos.

„Jų išminavimas užtruks dešimtmečius. Formuojant minų laikus turi būti padaryti formuliariai, kuriuose pažymima kiekviena mina. Net jeigu tokie dokumentai buvo rengiami, išminavimas užims daug laiko, nes buldozeriu nepravažiuosi. Kiekvieną miną teks nukenksminti rankomis. Tik tai bus saugiau, nes bus žinoma, kur kas yra.

Ukrainos konflikto problema tame, kad viskas vyksta labai dinamiškai ir tikėtis, jog formuliariai buvo sudaryti arba išsaugoti yra naivu. Tokioje situacijoje vietose kur praėjo mūšiai turi vykti vadinamasis „žaliasis“ išminavimas, kai tikrinamas kiekvienas metras, – patikslino V. Tutkus. – Darbas ilgas sunkus ir sudėtingas, todėl labai svarbu, kiek čia padės likęs pasaulis, nes vieni ukrainiečiai per normalius terminus teritorijų išminuoti nepajėgs. Bet ir su kitų šalių, įskaitant Lietuvą, pagalba tai truks dešimtmečiais. Dabartinės minos – vos ne amžinos. Jis paliktos kovinėje parengtyje ir ant jos nesėkmingai užlipus ar minai iššokus, žala bus milžiniška. Kai minėjau, ne be reikalo didžioji valstybių dalis tokių ginklų atsisakė, nors tai ir nuostolis gynybai. Jos pasirinko kilnesnius tikslus.

Prisiminkime, kad dar princesė Diana pasisakė už išminavimą ir kovą su minomis. Nuo tų laikų, kur karai vyko ar vyksta, plyti laukai neišminuoti. Todėl aš manau, kad Lietuva, užuot siuntusi ginklus tolesniam žmonių žudymui, pradėtų galvoti apie išminuotojų rengimą. Tai būtų reali, tikra ir labai Ukrainos žmonėms reikalinga pagalba.“