Rusijos prezidentas pagaliau prakalbo apie Izraelio-Palestinos konfliktą, pristatė savo taikos pasiūlymą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas po kelių dienų tylos pagaliau sureagavo į įvykius Izraelyje bei Gazos Ruože. Maskvoje vykusio tarptautinio forumo metu V. Putinas pareiškė, kad remia nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimą.
„Rusijos pozicija yra ne šiandien dienos, ne dėl šių tragiškų įvykių, o buvo formuojama dešimtmečius. Ir ši pozicija yra gerai žinoma tiek Izraelio pusei, tiek mūsų draugams palestiniečiams. Mes visada pasisakėme už JT Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinimą, pirmiausia už nepriklausomos ir suverenios Palestinos valstybės sukūrimą“, – sakė V. Putinas[1].
Rusijos vadovo teigimu, jau gerokai anksčiau buvo plėtojama idėja sukurti dvi nepriklausomas ir suverenias valstybes: Izraelį ir Palestiną. Vis dėlto, galiausiai buvo suformuotas tik Izraelis, o palestiniečiai liko be oficialiai pripažįstamos valstybės.
O tai yra palestiniečių interesų nepaisymas ir V. Putino teigimu, viena iš pagrindinių įvykių eskalacijos regione priežasčių.
Kalbėdamas, kad ši problema negali būti išspręsta nesukūrus Palestinos valstybės su sostine Jeruzale, V. Putinas teigė, kad rimtas karas šiame regione gali turėti visiems itin skaudžių pasekmių bei paveikti energetikos sektorių.
V. Putinas taip pat nepraleido progos ir pažerti kritikos Vakarams. Jo teigimu, kai kurie tarptautiniai veikėjai sąmoningai kursto įtampą, o šiuo metu turi būti aktualūs greiti kompromisiniai sprendimai, o ne atsakomybės perkėlimas.
Tarptautinė bendruomenė neatmeta galimybės, kad Rusija gali tarpininkauti sprendžiant Izraelio-Palestinos krizę
Į V. Putino komentarus sureagavo ir Irako, siejamo su „Hamas“ teroristais, ministras pirmininkas Mohamedas al-Sudanas. Jis sakė, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turėtų imtis iniciatyvos ir siekti paliaubų. Tačiau kol kas į platesnes diskusijas dėl situacijos Izraelyje ir Gazos Ruože Rusija įsivelti vengia.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, ar Rusija, kaip ir Vakarai, priskirs „Hamas“ prie teroristinių organizacijų, į klausimą neatsakė.
O dėl Rusijos neutralios pozicijos šią savaitę vykusiame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje taip ir nepavyko pasiekti vienbalsiškumo, būtino „Hamas“ teroristų pasmerkimui.
Kita vertus, verta paminėti, kad Vakaruose vyraujant naratyvui, kad Rusijai karas Izraelyje bei Gazos Ruože yra naudingas, o Maskva galimai net remia „Hamas“ terorizmą, šie teiginiai kol kas nėra įrodyti.
O šis karas, bent jau civilių aukomis, kainuoja ir pačiai Rusijai. Tai patvirtino ir Kremlius. Spaudos konferencijos metu, Kremliaus atstovas D. Peskovas akcentavo, kad dabar reikia spręsti regione įstrigusių rusų likimą.
Iš tiesų, Rusijos ambasadorius Izraelyje Anatolijus Viktorovas teigia, kad šiuo metu nėra visiškai aišku, koks yra tikrasis Izraelyje nužudytų ir dingusių Rusijos piliečių. Jis tik patikino, kad kol kas žinoma apie keturis žuvusius ir šešis dingusius be žinios asmenis.
Rusija bando išlikti neutralia ir vengia smerkti tiek Izraelį, tiek „Hamas“
V. Putinas tris dienas tylėjo apie konfliktą Izraelyje ir Gazos Ruože. Įprastai, Izraelio premjero draugas, jis nepareiškė užuojautos Tel Avivui ir nepaskambino Benjaminui Netanyahu.
Galiausiai, tik antradienį V. Putinas nutraukė tylą ir pagaliau tik pasmerkė civilių žūtis. Tačiau kartu, jis viešai pasmerkė ir JAV bei kitų Vakarų valstybių žingsnius sprendžiant Artimųjų Rytų krizę[2].
„Tai ryškus Jungtinių Valstijų Artimųjų Rytų politikos nesėkmės pavyzdys. Jos bandė monopolizuoti taikos sureguliavimą“, – sakė Rusijos vadovas.
O Rusijos atveju pastebima konkrečios pozicijos karo klausimu stoka galimai yra susijusi su tuo, kad Maskva ištisus dešimtmečius palaikė artimus ryšius ne tik su Izraeliu, bet ir su palestiniečių puse ir, žinoma, Iraku, kuris yra siejamas su „Hamas“.
Pavyzdžiui, Maskva ne kartą priėmė palestiniečių lyderį Mahmoudą Abbasą, bet taip pat palaikė ryšius su „Hamas“. O ir Šaltojo karo metais Maskva tvirtai rėmė palestiniečius prieš Izraelį, teikdama jiems karinę ir politinę paramą[3].
Kita vertus, ryšiai su Izraeliu yra tvirtesni. Po 1967 m. arabų ir Izraelio karo Sovietų Sąjunga laikinai nutraukė diplomatinius ryšius su Izraeliu, Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas tuomet ėmėsi pertvarkyti užsienio politiką.
Taip Maskvos politika ėmė keistis, o neilgai trukus, santykiai su Izraeliu buvo atkurti jau modernesniu formatu. Tiesa, tai įvyko prieš pat 1991 m. SSRS žlugimą. Vėliau, kai Rusijos pasaulinė įtaka jau sumažėjo, Maskva lyg ir prisijungė prie Artimųjų Rytų taikdarių ketverto kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis. Netrukus, Rusija ir Izraelis ėmė plėtoti prekybinius ryšius.
O Rusijos-Izraelio santykiai liko tvirti net ir Rusijai tęsiant operacijas Sirijoje. Tiesa, įtampų nestigo: pavyzdžiui, 2018 m. atsakydamos į Izraelio aviacijos smūgį, sirų pajėgos numušė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. Tuomet žuvo visi 15 juo skridusių žmonių, o šis incidentas trumpam įtempė dvišalius valstybių ryšius.
Žinoma, pasauliui netikėta V. Putino invazija į Ukrainą taip pat tapo dideliu išbandymu Rusijos ir Izraelio santykiams. Izraelio valdžios institucijos laikėsi neutralumom reikšdamos paramą Kijevui, bet atsisakydamos aprūpinti jį ginklais.
Tuomet Izraelio ministras pirmininkas B. Netanjahu aiškino savo vyriausybės nenorą siųsti karinę įrangą Kijevui, pabrėždamas būtinybę palaikyti saugumo ryšius su Maskva Sirijoje ir išreikšdamas susirūpinimą, kad Ukrainai tiekiami ginklai gali atsidurti Irano rankose.
