Rusija kurs naują pasaulio santvarką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę Valdajaus diskusijų klube surengtoje spaudos konferencijoje sensacingai pareiškė, kad jo šalis yra atsakinga už „naujos pasaulio santvarkos sukūrimą“.
„Iš tikrųjų mums tenka užduotis sukurti naują pasaulį“, – sakė V. Putinas[1].
Rusijos vadovas pabrėžė, kad Vakarai dar po Sovietų Sąjungos žlugimo atmetė Maskvos „geranoriškas pastangas kurti naują ir teisingesnę pasaulio tvarką“.
Kalbėdamas apie tai, V. Putinas omenyje turėjo ankstesnius Rusijos planus prisijungti prie NATO aljanso. Jo teigimu, neigiamas Vakarų atsakas padidino pasaulines įtampas ir pavojų, jog gali kilti naujas konfliktas.
„Mūsų pasirengimą konstruktyviai sąveikai kai kas neteisingai suprato kaip paklusnumą, kaip sutikimą, kad naująją tvarką kurs tie, kurie pasiskelbė Šaltojo karo nugalėtojais. Visus šiuos metus ne kartą perspėjome, kad toks požiūris ne tik veda į aklavietę, bet ir kelia vis didesnę karinio konflikto grėsmę. Tačiau niekas nesiruošė mūsų klausytis, niekas nenorėjo mūsų girdėti. Mūsų vadinamųjų partnerių Vakaruose arogancija tiesiog viršijo visas ribas“, – teigė V. Putinas.
Rusijos vadovas net pristatė šešių žingsnių planą, kuris padėtų pasauliui pereiti prie kitokios santvarkos:
1. Gyvenimas atvirame pasaulyje be kliūčių žmonių bendravimui;
2. Pasaulio įvairovė turi būti išsaugota ir tapti santykių pagrindu;
3. Pasisakymas už maksimalų reprezentatyvumą – niekas negali valdyti pasaulio už kitus;
4. Rusija pasisako už visuotinį saugumą ir ilgalaikę taiką visiems, nuo didžiųjų didžiųjų valstybių iki mažų šalių, o tarptautiniai santykiai turi būti išlaisvinti nuo blokinio požiūrio.
5. Teisingumas visiems – išnaudojimo era baigiasi;
6. Lygybė – niekas nebėra pavaldus, kitų interesai nepriklauso nuo turtingesnių ir stipresnių valstybių interesų[2].
Karas Ukrainoje – ne dėl teritorinių nesutarimų, o dėl naujos pasaulio tvarkos
Rusijos prezidentas prakalbo ir apie karą Ukrainoje. Jo teigimu, „specialiąją karinę operaciją“ pernai jis pradėjo reaguodamas į „karą, kurį Kijevo režimas pradėjo su aktyvia ir tiesiogine Vakarų parama beveik prieš 10 metų“.
V. Putinas pabrėžė, kad karą Ukrainoje jis toliau tęsia ne dėl teritorinių laimėjimų, bet dėl „principų, kuriais bus grindžiama naujoji pasaulio tvarka“.
„Ilgalaikė taika bus įtvirtinta tik tada, kai visi jausis saugūs, supras, kad jų nuomonė yra gerbiama ir kad pasaulyje egzistuoja pusiausvyra, kai niekas negalės priversti kitų gyventi ir elgtis taip, kaip nori hegemonas. Mes vis dar turime Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus, kuriuos reikia tyrinėti ir vystyti. Tai nėra teritorinis konfliktas. Ir net ne regioninės geopolitinės pusiausvyros nustatymas. Problema yra daug platesnė ir fundamentalesnė: kalbama apie principus, kuriais bus grindžiama naujoji pasaulio tvarka“, – sakė jis.
Rusijos branduolinė retorika nesikeis, tačiau didesnis dėmesys skiriamas gynybai
V. Putinas, kalbėdamas Valdajaus diskusijų klube, palietė ir branduolinio ginklo panaudojimo klausimą. Paklaustas, ar Rusijos branduolinę retoriką reikėtų keisti, o tokio ginklo panaudojimą supaprastinti, V. Putinas atsakė neigiamai.
Rusijos prezidentas pažymėjo, kad šalies karinėje doktrinoje yra dvi galimo branduolinio ginklo panaudojimo priežastys: pirmoji – atsakomasis smūgis, antroji – grėsmė Rusijos valstybės egzistavimui.
„Ar mums reikia tai keisti? Kodėl turėtume? Viską galima pakeisti, nematau reikalo. Nėra tokios situacijos, kad šiandien kas nors keltų grėsmę Rusijos valstybingumui“, – pareiškė V. Putinas.
V. Putinas nepraleido progos pasigirti Rusijos branduoline galia. Pasak jo, neseniai atliktas sėkmingas itin tolimo nuotolio branduolinės raketos „Burevestnik“ bandymas, baigti ir raketos „Sarmat“ kūrimo darbai.
Pabrėžta ir tai, kad Rusijoje padidėjo išlaidos gynybai ir saugumui: jos išaugo maždaug dvigubai, anksčiau buvo apie 3 proc., dabar yra apie 6 proc.
JAV ir Kinija taip pat kalba apie naują pasaulio tvarką
O apie naują pasaulio tvarką kalba ne tik Rusija, bet ir JAV bei Kinija. Prieš keletą savaičių Niujorke į 78-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją susirinkus pasaulio lyderiams, JAV ir Kinija pristatė skirtingas, savos naujos tarptautinės tvarkos vizijas[3].
JAV planus pristatęs valstybės sekretorius Antony Blinkenas akcentavo, kad Amerika kuria „aljansus, siekiant stiprinti demokratijas, skatinti žmogaus teises ir ekonominį vystymąsi“.
Kritikuodamas Kiniją už tai, kad ji remia autokratinius režimus ir Rusiją už tai, kad ji pradėjo karą prieš Ukrainą, A. Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios puoselėti sąjungas, kurios stiprina demokratijas, gina žmogaus teises ir skatina ekonominį vystymąsi.
Savo ruožtu Pekinas taip pat pristatė Kinijos planus dėl pasaulinio valdymo reformos ir plėtros.
„Žmonija vėl atsidūrė kryžkelėje. Kartu sukursime geresnę žmonijos ateitį“, – sakoma Kinijos valdžios pasiūlymo pabaigoje.
Ir Jungtinės Valstijos, ir Kinija išreiškė norą sukurti pasaulinę valdymo sistemą, kurioje aktyviau dalyvautų besivystančios šalys. Abi sutinka, kad reikia išplėsti JT Saugumo Tarybą.
Tačiau, kaip pabrėžia Džordžo Vašingtono universiteto politikos profesorius Hosseinas Askari, po šiais planais slypi siekis išplėsti savo interesus.
„Taigi, Kinija ir Rusija sako, kad nori naujo daugiapolio pasaulio, kuriame nebūtų dominuojančios jėgos. Bet tai yra jų gražios kalbos. Jie pasisako už naują galią Pietuose, kad įgautų jų paramos kovoje su JAV. Kita vertus, JAV nori išlikti vienintele pasaulio galybe ir JAV reikia naujų sąjungų visame pasaulyje, kad galėtų mesti iššūkį augančiai Kinijai“, – sako profesorius H. Askari.
Ne visi ekspertai sutinka ir su tuo, kad daugiapolė pasaulio tvarka būtų įmanoma. Kaip pažymi Tuftso universiteto Medforde, Masačusetse, politikos mokslų profesorius Jeffrey Taliaferro, norint sukurti iš tiesų daugiapolį pasaulį, reikėtų, kad supervalstybės noriai atsisakytų savo įtakos tarptautinėje arenoje arba ja pasidalintų su mažiau galingomis valstybėmis.
„Nors globalių Pietų valstybės gali įgyti šiek tiek daugiau įtakos tokiuose forumuose kaip BRICS, G-20 ir kituose, dvi supervalstybės vis tiek turės lemiamą balsą“, – sako profesorius J. Taliaferro.
O neseniai Džordžo Maršalo fondo (GMF) atlikta visuomenės apklausa rodo, kad JAV, Kanados, Turkijos ir Europos jaunosios kartos atstovai yra labiau linkę manyti, kad netolimoje ateityje iš tiesų pereisime prie labiau daugiapolės pasaulio santvarkos, kai Kinija pakeis JAV kaip įtakingiausią pasaulio veikėją, o Europos Sąjunga taps galingesne, trečiąja veikėja.
