DI plėtros stabdymas gali sukelti pavojų JAV saugumui
Dirbtinis intelektas (DI) dabar yra tema apie kurią kalba tiek studentai, tiek ir milijardieriai. Ši technologija yra laikoma ketvirtosios pramonės revoliucijos dalimi, tačiau milijonus eilinių gyventojų ir net visko mačiusių ekspertų ji vis dar gąsdina.
Ir ne be reikalo. DI gali ženkliai palengvinti mūsų gyvenimą, tačiau kartu ir sukelia rizikų: nuo žmonijai išnykimu grasinančių pokalbių robotų, iki DI pagrindu valdomų masinio naikinimo ginklų – visa tai yra pavojus, kurį šiandien dar galime kontroliuoti.
Nors dalis inovatorių ir ekspertų būtent tai daryti ir ragina, paskelbdami viešą laišką, kuriame DI plėtą ragina stabdyti bent šešiems mėnesiams, kiti pažymi, kad šių technologijų evoliucijos sustabdymas gali pakenkti mums patiems dar labiau.
Pažymima, kad DI šiuo metu aktyviai domisi ne tik JAV ir kitos Vakarų šalys, tačiau ir pagrindinės jų konkurentės bei grėsmės – Rusija ir Kinija.
O būtent jos sustoti DI vystymo kelyje tikrai nesirengia ir įgavusios pranašumą, galiausiai gali suplanuoti savo galingus ginklus panaudoti prieš pačią Ameriką ir jos partneres.
Technologijų apžvalgininkai ir futuristai teigia, kad JAV vadovams priimant sprendimus dėl Amerikos dirbtinio intelekto plėtros tempo, būtina atsižvelgti į tai, kad Rusija ir Kinija spartina savo dirbtinio intelekto tyrimus ir net planuoja suvienyti jėgas.
O jei to dar nebūtų gana, tiek Kinija, tiek ir Rusija, drauge su kitomis globaliai JAV hegemonijai nepritariančiomis valstybėmis siekia sukurti naują, prieš JAV nukreiptą pasaulio tvarką.
DI srityje į priekį leidus išsiveržti Vakarų konkurentams, ilgainiui tiek geopolitinė aplinka, tiek ir technologinis progresas situacijos pakeisti gali neleisti, o tuomet jau bus per vėlu.
Kinija nestokoja nei ambicijų, nei resursų tapti DI lydere
Pastarojo meto Kinijos ir Rusijos partnerystė apkalbėta jau ne vienu kampu, tačiau bene aktualiausia šiuo metu yra DI sritis. Kinijos dirbtinio intelekto strategija yra orientuota į tris pagrindinius tikslus: vidaus stebėjimą, ekonominę pažangą ir ateities karą.
Niekam ne paslaptis, kad Kinijos vyriausybė jau naudoja DI valdomą programinę įrangą, vadinamą „vienas asmuo, viena byla“, kuri renka ir saugo didžiulius kiekius duomenų apie savo piliečius, kad galėtų įvertinti lojalumą ir riziką komunistiniam režimui. Negana to, Kinijos piliečius nuolat seka modernių stebėjimo kamerų tinklas[1].
Karinėje aplinkoje Kinija savo DI strategijas plėtoja „intelektualaus ir informatizuoto“ karo kryptimi. Tam Kinijos nacionalinės gynybos ministerija įsteigė net du mokslinių tyrimų centrus: Dirbtinio intelekto tyrimų centrą ir Bepiločių sistemų tyrimų centrą.
Kinijos Liaudies išlaisvinimo armija (LIA) net pavedė savo Karo mokslų akademijai užtikrinti, kad karybos doktrinoje būtų visapusiškai išnaudojamos DI ir autonominės sistemos technologijos.
O dabar, kai JAV ir Kinijos santykiai yra tokie įtempti ir neprognozuojami, nieko pernelyg nustebinti neturėtų ir tai, kad Amerika yra esminė Kinijos priešininkė ir konkurentė.
Tuo tarpu JAV 2023 m. metiniame grėsmių vertinime Kinijos dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų analitikos pajėgumai apibūdinami kaip „sparčiai besiplečiantys ir tobulėjantys“[2].
Dar 2021 m. JAV Nacionalinio saugumo komisijos dirbtinio intelekto klausimų ataskaitoje buvo teigta, Kinija jau yra „dirbtinio intelekto kūrimo lyderė daugelyje sričių ir lyderė kai kuriose DI taikymo srityse“.
Tuomet buvo perspėta, kad Kinijos planai, ištekliai ir pažanga turėtų kelti susirūpinimą visiems amerikiečiams, buvo pabrėžta, kad JAV itin svarbu laimėti strateginę kovą su Kinija.
Tačiau suprantama, kad to padaryti nepavyks, jeigu JAV savo DI plėtrą ims stipriai riboti. Kaip parodė daugelis skirtingų situacijų, Kinija nėra pažabota nei žmogaus teisių, nei etikos ar moralės klausimais. Nors tai turėtų gąsdinti, kartu tai turėtų JAV pareigūnus įkvėpti veikti aktyviau, o ne atsitraukti.
DI srityje Rusija yra silpnesnė, tačiau menkiau prognozuojama
Nors tarptautiniai ekspertai beveik vieningai teigia, kad Rusija atsilieka nuo Kinijos ir JAV dirbtinio intelekto srityje, Maskvos ryžto, pajėgumų ir galybės nuvertinti nereikia.
Akivaizdu, kad šalis į DI plėtrą taip pat žiūri su savomis ambicijomis. Dar 2017 m. V. Putinas pareiškė, kad ta „šalis taps dirbtinio intelekto lydere, taps pasaulio valdove“.
Nors jis neabejotinai kalbėjo apie Rusiją, situacija, kai ši valstybė imtųsi DI srityje lyderiaujančio vaidmens, vis dar atrodo tolima. Tačiau tai nereiškia, kad Rusija neatsidurs pažangių ir prieš JAV nusiteikusių bei DI galimybėmis apsirūpinusių šalių grupėje[3].
Rusijos dirbtinio intelekto strategija pirmiausia yra orientuota į robotiką, robotų ir žmonių sąveiką bei dronus. Šios šalies kariniai ekspertai ir strategai mano, kad dėl didėjančio bepiločių orlaivių vaidmens šiuolaikiniame kare būtina kurti DI valdomas bepiločių orlaivių naikinimo sistemas.
Rusijoje taip pat kalbama apie tai, kad DI yra technologija, kuri puikiai leidžia įgyvendinti „kontroliuojamo chaoso“ doktriną, kaip būdą atgrasyti Vašingtoną nuo įsikišimo į pavojingą karinį konfliktą.
Rusų doktrinoje numatoma, kad prieš JAV bus nukreiptos dirbtinio intelekto įgalintos paralyžiuojančios kibernetinės atakos ir skleidžiama melaginga informacija, galinti sukelti paniką ir sutrikdyti normalų visuomenės funkcionavimą.
Rusijos saugumo dokumentuose kalbama ir apie tai, kad DI technologijas galima panaudoti ir kurstant krizines situacijas priešininko valstybėje: naudojant netikrą krizę, kad būtų sukelti sunkinantys veiksniai, pavyzdžiui, nepasitenkinimas esama valdžia.
Tokius rusų DI pajėgumus jau galėjome išvysti tiek okupuotose Ukrainos žemėse, tiek ir Moldovoje ar Sakartvele. Nors tai chaotiškas ir pavojingas Rusijos pranašumas, iš esmės konflikto ar įtampos situacijos jis nekeičia.
Tačiau viskas gali pakrypti visiškai kita linkme, jei Rusija iš tiesų sujungtų jėgas DI srityje su Kinija. Rusijos informacijos kontrolės galimybės ir Kinijos kariniai pajėgumai DI technologijas leistų nukreipti prieš bet kurią priešininkę, o tuomet, gali įvykti patys baisiausi scenarijai.
