Trečiadienį Vengrijai minint 1956 m. sukilimą prieš sovietus ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino vengrus „priešintis“ Briuseliui, kaip prieš beveik 70 metų priešinosi Maskvai.
„Štai vėl senas klausimas: ar nusilenkiame svetimos jėgos, šį kartą iš Briuselio, valiai, ar jai priešinamės? Tai rimtas sprendimas, kuris dabar laukia Vengrijos. Siūlau, kad mūsų atsakymas būtų toks pat aiškus ir nedviprasmiškas, koks buvo 1956 m.“, – sakė jis tūkstančiams žmonių Budapešte.
Premjeras, kurio šalis pagal rotaciją pirmininkauja ES, dėl Vakarų ir Rusijos karo kaltina Europos Sąjungą ir NATO.
„Mums 1956-ųjų pamoka yra ta, kad turime kovoti tik už vieną dalyką – už Vengriją ir už Vengrijos laisvę“, – sakė V. Orbanas.
„Planas yra toks, kad Ukraina iškart gaus pakvietimą į NATO. Karo teatras persikels į Rusijos žemę. Planuojama, kad Ukraina, laimėjusi Rytų fronte, įsipareigos pakeisti amerikiečius ir garantuoti visos Europos saugumą savo pačios sustiprinta kariuomene“, – kalbėjo V. Orbanas.
„Mes, vengrai, vieną rytą pabudę ir vėl pamatysime Vengrijos teritorijoje slavų kareivius iš Rytų. Mes to nenorime, bet Briuselio spaudimas šaliai ir vyriausybei kasdien stiprėja“, – pridūrė jis.
Savo kalboje V. Orbanas, patiriantis vis didesnį spaudimą namuose, kai opozicijos lyderiu šiemet tapo Peteris Magyaras, taip pat apkaltino Briuselį noru „primesti Vengrijai marionetinę vyriausybę“.
Per 1956 m. vengrų sukilimą prieš sovietus nuo spalio 23 d. iki lapkričio 4 d. žuvo maždaug 3000 žmonių, 20 tūkst. buvo sužeisti, sukilimas tapo Vengrijos kovos su represijomis simboliu.
Elta pranešimas.
