V. Orbanas prakalbo apie ES ir jos stumiamą prieštaringą politiką
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas duodamas interviu vietiniam radijo kanalui sakė, kad jo šalyje nėra ir nebus pinigų, skirtų įsileisti „nelegalius migrantus ir LGBTQ propagandistus“. Jis taip pat teigė, kad jokios europinės finansinės paskatos šio įsitikinimo niekada nepakeis.
V. Orbanas radijo stoties „Kossuth Radio“ rytinėje laidoje pasisakė apie Vengrijos nesutarimus su Europos Sąjunga (ES), užsiminė ir apie artėjančius Europos Parlamento (EP) rinkimus bei bendrą šalies politinę kryptį.
„Kai nėra rinkimų, galite imituoti, bet kai yra rinkimai, turite kalbėtis su žmonėmis. Tačiau žmonės nesupranta Briuselyje vartojamos vagių kalbos. Turite pradėti kalbėti žmonių kalba“, – kaip įprastai kritiškai ES atžvilgiu pasisakė vengrų ministras pirmininkas[1].
Jis taip pat pareiškė, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai viešai pripažino, kodėl gi Briuselio institucijos iš tikrųjų yra nusistačiusios prieš Vengriją. Pasak V. Orbano, tai lemia būtent tas faktas, kad į šalį nėra leidžiami migrantai į ir LGBT aktyvistai.
Vengrijos premjeras toliau kritikuoja ES dėl pozicijos migrantų ir LGBT klausimu
„Nėra pasaulyje tokių pinigų, dėl kurių mes į savo šalį įleistume migrantus, o į mūsų mokyklas – LGBT propagandistus“, – pareiškė V. Orbanas, omenyje turėdamas 20 mlrd. eurų, kuriuos EK vis dar laiko įšaldžiusi dėl susirūpinimo Vengrijos, kaip teisinės valstybės statusu.
Vengrijos premjeras pabrėžia, kad minėti klausimai yra svarbesni už pinigus, o jo nuomone tai, ką Briuselio politikai pateikia kaip ES pinigų blokavimo priežastį, yra visiška nesąmonė[2].
Ministro pirmininko V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyas ketvirtadienį spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad „susitarimas su bloko vykdomąja valdžia yra ribotas“, nes „LGBT ir prieglobsčio teisių politikos keitimas prieštarautų Vengrijos rinkėjų valiai“[3].
„Vengrijos vyriausybė nori susitarti su Komisija, tačiau tais atvejais, kai žmonės išreiškė aiškią nuomonę, tai būtų nedemokratiška ir nepriimtina. Vengrijai, net nepaisant Europos Komisijos valios, nepriimtina skleisti LGBT propagandą tarp vaikų, taip pat negalime atsisakyti savo pozicijos migracijos klausimais“, – sakė V. Orbano administracijos vadovas G. Gulyas.
O EP neseniai priėmė rezoliuciją, kuria buvo atvertas kelias teisiniams ginčams, dėl 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų išmokėjimo Vengrijai, nors praėjusį gruodį EK ir atblokavo Budapeštui skirtas lėšas.
Tai buvo padaryta po to, kai Briuselis nusprendė, kad šis ėjimas padės užtikrinti Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano palaikymą Ukrainai.
Tada ES atblokavo 10 mlrd. eurų Vengrijai, V. Orbanas leido blokui susitarti pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į ES, tačiau vėliau jis vetavo kitą pasiūlymą, pagal kurį Kijevo vyriausybei per ateinančius ketverius metus būtų suteikta 50 mlrd. eurų skubiai reikalingo finansavimo.
ES vykdomoji valdžia teigia, kad Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais padidinama šalies teismų nepriklausomybė, todėl dabar jau turi teisę gauti lėšas, tačiau EP nariai mano, kad pageidaujamos reformos taip ir nebuvo įgyvendintos, o EK tiesiog pasiduoda V. Orbano ir jo šalininkų spaudimui.
„Parlamentas išnagrinės, ar reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų panaikintas sprendimas iš dalies atblokuoti lėšas, ir pažymi, kad jis gali pasinaudoti įvairiomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis“, – sakoma naujausiame EP pareiškime.
EP taip pat paragino ES valstybes nares tęsti 2018 metais pradėtą procedūrą prieš Vengriją dėl jos nusigręžimo nuo esminių ES demokratijos standartų.
Teoriškai pagal šią procedūrą Vengrijai gali būti sustabdytos balsavimo teisės ES susitikimuose.
EK pirmininkė U. von der Leyen parlamentui sakė, kad maždaug 20 mlrd. eurų Vengrijai „lieka įšaldyti“ dėl susirūpinimo LGBT teisėmis, akademinėmis laisvėmis ir prieglobsčio teisėmis.
Ji tvirtino, kad Briuselio sulaikyti milijardai „liks užblokuoti tol, kol Vengrija įvykdys visas būtinas sąlygas“.
Vasario 1 dieną ES vadovai vėl susirinks į kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – įveikti V. Orbano blokadą dėl finansavimo Ukrainai.
V. Orbanas sako, kad jo Vengrijos ekonomika gali atsilaikyti ir be ES lėšų
Savo ruožtu pats V. Orbanas teigia, kad ES diskursas apie Vengriją ir teisinę valstybę yra iškraipytas, o pats Briuselis pripažino šalies teismų sistemos ir viešųjų pirkimų pažangą bei puikų funkcionavimą.
Jis teigia, kad šiuo metu Europai svarbiausios temos turėtų būti ne Vengrija ir jos politika, o karas, migracija ir kova su genderizmu.
„Mes šiais klausimais nenusileisime“, – sakė jis.
V. Orbano teigimu, vengrų tautoje šiuo metu pastebimos labai stiprios gilios nacionalinės idėjos, visuomenėje net ir po 1000 metų vis dar egzistuoja tautinė sąmonė, nors Vakaruose tai ir yra gana kritiškai vadinama nacionalizmu.
Įvertindamas savo tautos atsparumą bet kokiems iššūkiams, jis pabrėžė, kad Vengrijos ekonomika atspari krizėms net ir be ES pinigų
„Tiek COVID-19, tiek infliacijos krizę pavyko įveikti. Šiais metais mūsų laukia gera ES ekonomikos augimo prognozė. ES lėšos Vengrijos ekonomikos dydžiui nėra dideli pinigai. Be to, antroji pamoka yra ta, kad ES pinigai linkę mus tik pagreitinti“, – sako V. Orbanas.
V. Orbanas sakė, kad 2024 m. turi būti rasta tinkama pusiausvyra tarp ekonomikos augimo, rėmimo ir infliacijos suvaldymo.
Vengrijos kovos su Bendrija – ne tik dėl genderizmo ir migrantų, bet ir dėl Ukrainos
Vengrijos, o tiksliau V. Orbano ir ES konfliktas yra jau gerokai įsisenėjęs. V. Orbanas nuolat nesutaria su ES dėl tokių klausimų kaip žiniasklaidos, teismų nepriklausomumo, migracijos, LGBT bendruomenės teisių, Briuselio biurokratizmo.
Dar praėjusį spalį Vengrijos ministras pirmininkas prilygino ES kadaise egzistavusiai Sovietų Sąjungai, teigdamas, kad vienintelis skirtumas yra tas, kad ES „kol kas nėra beviltiška“.
„Kartais istorija pasikartoja. Laimei, tai, kas pirmą kartą buvo tragedija, antrą kartą geriausiu atveju tėra farsas. Maskva buvo tragedija. Briuselis – nevykusi šių laikų parodija. Maskvai sušvilpus, turėdavom šokti. Švilpia ir Briuselis, tačiau šokame, kaip norime, o jei nenorime – visai nešokame,“ – kalbėjo V. Orbanas.
Pastaruoju metu, V. Orbanas aštriai kritikuoja Bendriją ir dėl jos pozicijos Ukrainos-Rusijos karo bei paramos Kijevui klausimu. Pavyzdžiui, pernai gruodį jis teigė, kad Ukraina dar neatitinka kriterijų įstoti į ES ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad skirtingų nesutarimų vis kurstomas Vengrijos ir ES konfliktas turi platesnį poveikį europiniam bendradarbiavimui.
Ši įtampa parodo, su kokiais iššūkiais susiduria ES, siekdama išlaikyti vienybę tarp savo valstybių-narių, akcentuoja, kad net ir Bendrijoje vis dažniau gimsta konfliktai dėl skirtingų valdžių požiūrių, ideologijų ir vertybių.
