V. Orbanas: Kai tarpusavyje kovoja slavai, tai – rimta
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) dalyvavo pirmajame žurnalisto Takerio Karlsono (Tucker Carlson) viršūnių susitikime Dubajuje – renginyje, į kurį konservatyvios nuomonės lyderis pakvietė artimiausius JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sąjungininkus. Viršūnių susitikimo akcentu tapo jo interviu su V. Orbanu, kurio metu Vengrijos ministras pirmininkas pasidalijo savo nuomone apie aktualias pasaulines politikos problemas. Pagrindinės pokalbio temos buvo Rusijos ir Ukrainos karas, politiniai pokyčiai JAV ir Europoje, Vengrijos migracijos ir ekonominės strategijos. V. Orbanas griežtai kritikavo Vakarų intervencijos pastangas ir Briuselio politiką, pabrėždamas, kad Vengrijos suverenitetas yra nediskutuotinas.[1]
Įdomu tai, kad tiek V. Orbanas, tiek T. Karlsonas Briuselio biurokratų ne kartą buvo vadinami Kremliaus marionetėmis, todėl patys aptarė šią frazę.
V. Orbanas pabrėžė, kad būtina draugauti su rusais, nors jie buvo įsiveržę į Vengriją 1956 metais. Jis patikino, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada nepažeidė susitarimų.
Premjeras net pripažino, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Bet jis iš karto patikslino: ji tai padarė tam, kad „pagaliau sustabdytų NATO plėtrą“.[2]
„Žinote, kai kariauja dvi slavų tautos, tai yra rimta, nes jos abi yra karingos tautos. Tai tragedija. Tai, kas vyksta, yra tikrai žiauru. Tai nėra tik geopolitinis žaidimas, tai yra žmonių tragedija. Sakiau, kad turėtume juos sustabdyti ir nutraukti žudymus, bet dabartinė Vakarų strategija yra tęsti žudymą tiek, kiek jiems reikia“, – teigė V. Orbanas.
Jis buvo įsitikinęs, kad konfliktą būtina sustabdyti, tam, jog jis ne tik neberytų žmonių pinigų, bet ir nenusineštų daugiau gyvybių. Jo nuomonę palaiko Vatikanas ir Slovakija, o dabar ir D. Trampas.
Galiausiai Vengrijos premjeras paragino reintegruoti Rusiją į Europos saugumo sistemą ir rasti ekonominio bendradarbiavimo būdą, daugiausia energetikos srityje bei grąžinti Rusijos bankus į SWIFT sistemą. Tokie platesni pasiūlymai, pasak jo, galėtų tapti galimybe susitarti. Galų gale, kalbėti tik apie karą Ukrainoje, jo nuomone, būtų per daug siaura.
Atsakymas į dujotiekio susprogdinimą T. Carlsoną prajuokino
Amerikiečių žurnalistas T. Karlsonas pratrūko juoktis iš ministro pirmininko V. Orbano atsakymo į klausimą apie sprogimus „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.[3]
Pokalbio metu T. Karlsonas paklausė V. Orbano, kaip didžiausias karinis aljansas pasaulyje galėtų toliau egzistuoti, nereaguodamas į pramoninio terorizmo aktą vienos iš NATO šalių-narių objektuose. Atsakydamas V. Orbanas patikslino, kad nebuvo jokios reakcijos, nes nukentėjo Vokietijos infrastruktūra.
„Jei tai būtų nutikę Vengrijai, be jokios abejonės, būtų kilęs šurmulys“, – buvo įsitikinęs V. Orbanas. Po šio atsakymo T. Karlsonas prapliupo juoktis.
Sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose įvyko 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. vasario 8 d. Amerikiečių žurnalistas Seimūras Heršas (Seymour Hersh) paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad JAV dalyvavo „Nord Streams“ sabotaže. T. Karlsonas sprogimus „Nord Stream“ pavadino JAV ataka prieš Vokietiją.
Susidomėjimas T. Carsono ir V. Orbano pokalbiu – milžiniškas
T. Karlsono interviu su V. Orbanu sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo – vos per 12 valandų Dubajaus interviu „YouTube“ sulaukė daugiau nei 344 000 peržiūrų, „X“ socialinės žiniasklaidos platformoje jis pasiekė 1,6 mln. vartotojų.
Su interviu susiję įrašai taip pat sulaukė didelio dėmesio tokiose socialinės žiniasklaidos platformose kaip „Facebook“ ir „Instagram“. Vartotojai aktyviai komentavo ir dalijosi savo nuomonėmis apie diskusiją, ypač apie V. Orbano poziciją karo, suvereniteto ir Briuselio politikos klausimais. Įrašai, kuriuose akcentuojamos svarbiausios pokalbio akimirkos, sukėlė didelį susidomėjimą ir dar labiau padidino interviu populiarumą.
Pokalbio metu V. Orbanas aptarė ne tik kai kurias aktualiausias tarptautines problemas, įskaitant USAID skandalą, nelegalią migraciją, NATO ateitį ir Rusijos ir Ukrainos karą. Jis pareiškė, kad Vengrija ir toliau sėkmingai saugo savo tradicines vertybes, nepaisant liberalaus priešpriešinio vėjo, o D. Trampo politikos sugrįžimas sukūrė naują situaciją Europoje.[4]
T. Karlsonas pabrėžė V. Orbano, kaip vieno įtakingiausių Europos lyderių, statusą ir pažymėjo, kad daugelis jo prognozių buvo teisingos. Interviu žiūrovų skaičius taip pat atspindi platų susidomėjimą Vengrijos ministro pirmininko nuomone visame pasaulyje.
