V. Orbanas apkaltino U. Leyen neapdairiai įvėlus Europos Sąjungą į karą

Viktoras Orbanas apkaltino Europos Komisijos pirmininkę dėl neatsakingo įsivėlimo į Rusijos-Ukrainos karą

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas viešai apkaltino Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen dėl, jo teigimu, nesėkmingos ir klaidingos strategijos, kuria Europos Sąjunga remiasi Rusijos ir Ukrainos kare. Anot V. Orbano, Europos Sąjunga priėmė skubotus ir neapgalvotus sprendimus, kurie ne tik neatnešė tikėtos naudos, bet ir sukėlė didesnę geopolitinę įtampą.

„Tiesa ta, kad Europos Sąjunga įsitraukė į Rusijos ir Ukrainos karą neatsakingai, vadovaudamasi klaidingais skaičiavimais ir neteisinga strategija. Dėl to kaltinu pirmininkę Ursulą von der Leyen“, – teigė V. Orbanas socialiniuose tinkluose^[1].

Ši kritika yra dar vienas pavyzdys ilgalaikių nesutarimų tarp V. Orbano ir Europos Sąjungos dėl sankcijų Rusijai bei paramos Ukrainai politikos. V. Orbanas teigia, kad dabartinė ES politika nepadeda spręsti pagrindinių problemų ir nekuria stabilumo regione.

„Ursulos von der Leyen veiksmai tik pagilino konfliktą“, – pridūrė Orbanas.

Šis pareiškimas sulaukė griežtos reakcijos iš kitų Europos lyderių, kurie palaiko ES strategiją ir mano, kad parama Ukrainai yra būtina siekiant atsispirti Rusijos agresijai bei užtikrinti taiką Europoje. Priešingai, V. Orbanas siūlo daugiau dėmesio skirti diplomatiniams sprendimams ir mažinti karinę įtampą regione.

Vengrija susiduria su ES sankcijomis dėl migracijos politikos nesilaikymo

Viktoras Orbanas jau anksčiau išreiškė skepticizmą dėl ES sankcijų politikos ir paramos Ukrainai. Tačiau tuo pačiu metu Vengrija susiduria su rimtomis pasekmėmis iš pačios Europos Sąjungos. ES Teisingumo Teismas neseniai skyrė Vengrijai 200 mln. eurų baudą už tai, kad šalis neįgyvendino reikalavimų dėl migracijos politikos pokyčių, susijusių su prieglobsčio prašytojų priėmimu pasienyje.

Vengrijos vyriausybė iki šiol nesilaiko 2020 m. teismo sprendimo ir atsisako vykdyti reikalavimus. Šalis taip pat turi mokėti kasdieninę 1 mln. eurų baudą, kol įvykdys sprendimus. Jei Vengrija neapmokės šios baudos iki nustatyto termino, Europos Komisija turi teisę išskaičiuoti šią sumą iš Vengrijai skirtų ES biudžeto lėšų.

Šis teisinis konfliktas iškilo dėl Vengrijos griežtos migracijos politikos, kuri neatitinka ES reikalavimų. Europos Teisingumo Teismas 2020 m. nurodė Vengrijai pakeisti prieglobsčio prašytojų priėmimo tvarką, tačiau šalis atsisakė paklusti šiam sprendimui. V. Orbanas ne kartą viešai pareiškė, kad Vengrija nesilaikys ES politikos migracijos klausimais, nes, jo manymu, „nelegalūs migrantai Briuselyje yra svarbesni nei Europos piliečiai“.

Kol ES stengiasi priversti Vengriją laikytis bendrų taisyklių, V. Orbanas ir toliau eskaluoja ginčus su Briuseliu ne tik migracijos, bet ir teisinės valstybės principų bei paramos Ukrainai klausimais.

Diskusijos dėl Ursula von der Leyen paskyrimų ES institucijose

Be migracijos ir karo klausimų, U. von der Leyen neseniai susidūrė su kritika dėl savo paskyrimų į svarbias ES pozicijas. Vienas iš naujausių pavyzdžių yra Graikijos archeologės Annos Athanasopoulou paskyrimas į Finansinio planavimo ir skaitmeninių sprendimų komisares. Šis sprendimas sukėlė diskusijų, nes kritikai teigia, kad archeologijos žinios nėra pakankamos vadovauti finansinio planavimo ir skaitmeninių sprendimų sričiai.

Tai ne pirmas kartas, kai U. von der Leyen paskyrimai sulaukė kritikos. Stella Kyriakides, psichologė, buvo paskirta prižiūrėti ES atsaką į COVID-19 pandemiją^[2], o Sandra Gallina, anksčiau dirbusi vertėja^[3], šiuo metu yra atsakinga už visuomenės sveikatą ir maisto saugumą.

Tokie paskyrimai kritikams kelia klausimų apie skaidrumą ir tinkamų ekspertų atranką į svarbiausias Europos institucijas, juk tai gali turėti ilgalaikių pasekmių ES sprendimų kokybei ir pasitikėjimui jomis.